ducklings2.jpg

Naujienos

Ūkininkams informacija

                                                                                           PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

                                                                                           2015 m. kovo    d. įsakymu Nr.3D-

LIETUVOS Kaimo plėtros 2014–2020 mETŲ PROGRAMOS priemoNĖS „IŠMOKOS UŽ VIETOVES, KURIOSE ESAMA GAMTINIŲ

AR KITŲ SPECIFINIŲ KLIŪČIŲ“ ĮGYVENDINIMO taisyklės

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL 2013 L 347, p. 487), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1378/2014 (OL 2014 L 367, p. 16), 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 807/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, ir nustatomos pereinamojo laikotarpio nuostatos (OL 2014 L 227, p. 1), 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL 2013 L 347, p. 549), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1310/2013 (OL 2013 L 347, p. 865), 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL 2013 L 347, p. 608) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1378/2014 (OL 2014 L 367, p. 16), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta 2015 m. vasario 13 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2015)842 (toliau – Programa), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Programos administravimo taisyklės), ir Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – TI taisyklės), kitais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, nustatančiais paramos žemės ūkio veiklos subjektams teikimo tvarką.

2. Šių taisyklių tikslas – nustatyti paramos pagal Programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (toliau – priemonė) įgyvendinimo tvarką.

II. SUTRUMPINIMAI IR SĄVOKOS

3. Šiose taisyklėse vartojami sutrumpinimai ir sąvokos:

3.1. Sutrumpinimai:

       3.1.1. Agentūra – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

       3.1.2. PPIS – paraiškų priėmimo informacinė sistema.

       3.1.3. ŽŪIKVC – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

       3.2. Sąvokos:

           3.2.1. Aktyvus žemės ūkio veiklos subjektas žemės ūkio veiklos subjektas, kuris atitinka TI taisyklių 5 punkte nustatytus kriterijus ir sąlygas.

           3.2.2. Deklaruotas laukas – paramos paraiškoje nurodytas žemės ūkio naudmenų ir (arba) kitas plotas.

       3.2.3. Deklaruotas plotas – paramos paraiškoje nurodytų laukų, už kuriuos žemės ūkio veiklos subjektas prašo kompensacinių išmokų, plotų suma.

       3.2.4. Duomenų neatitiktis – pateiktų duomenų nesutapimas su tikrove, kai jų nepataisius negalima tinkamai administruoti paramos, apskaičiuoti jos sumos.

       3.2.5. Ilgalaikė sankcija – pagal paramos paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą apskaičiuojamas paramos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją. Ši sankcija gali būti pradėta išskaičiuoti iš paramos kalendoriniais pažeidimo nustatymo metais, tačiau negali būti išskaičiuojama ilgiau nei trejus kalendorinius metus po pažeidimo nustatymo metų.

       3.2.6. Kompensacinė išmoka – teisės aktų nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama finansinė parama dėl gamtinių kliūčių žemės ūkio gamybai konkrečioje vietovėje negautoms prarastoms pajamoms ir patirtoms papildomoms išlaidoms kompensuoti.

       3.2.7. Kontrolinis žemės sklypas (toliau – KŽS) – natūralių gamtinių ir dirbtinių objektų (upių vagų, miško masyvų, kelių, pastatų ir pan.) ribojamas ar istorines žemės naudojimo ribas turintis vientisas žemės plotas, kuriam būdingos tam tikros gamtinės savybės, vyraujantis dangos tipas, ūkinio naudojimo ypatumai ir kuriam suteiktas unikalus atpažinties kodas kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje (toliau – KŽS_DB5LT). Šio sklypo plotas naudojamas pareiškėjų deklaruotų laukų plotams kontroliuoti (KŽS visų pareiškėjų deklaruotų laukų plotų suma lyginama su minėto sklypo tinkamu paramai skirti plotu).

       3.2.8. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registras (toliau – registras) – valstybės registras, kuriame įregistruojamos žemės ūkio valdos ir tvarkomi jų registravimo duomenys.

3.2.9. Neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio paskirties žemės ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas.

           3.2.10. Paramos gavėjas – pareiškėjas, kuris atitinka visus priemonės reikalavimus paramai gauti ir kuriam išmokama kompensacinė išmoka.

3.2.11. Paramos paraiška (toliau – paraiška) –TI taisyklių 1 priede nustatytos formos dokumentas (į PPIS įvesti, išsaugoti ir patvirtinti duomenys), kuriuo prašoma einamaisiais metais skirti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas, susietąją paramą už gyvulius ir paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.

       3.2.12. Pareiškėjas – fizinis ar juridinis asmuo, nustatyta tvarka pateikęs paraišką gauti kompensacinę išmoką.

       3.2.13. Pareiškėjo ar paramos gavėjo duomenų ir dokumentų patikra (toliau – patikra) – fizinis ir (arba) administracinis pareiškėjo ar paramos gavėjo pateiktų duomenų ir dokumentų patikrinimas.

       3.2.14. Sankcija – pareiškėjui ar paramos gavėjui taikomas paramos dydžio sumažinimas, paramos teikimo nutraukimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos sumos, apribojimo teikti paraiškas nustatymas ir (arba) kitos poveikio priemonės už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą.

       3.2.15. Tyčinis neteisingas deklaravimas –atvejai, kai pareiškėjas:

       a) deklaruoja plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla (nepateikia žemės dirbimo įrodymo dokumentų);

      b) prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais ir piktžolėmis) žemės ūkio naudmenas.

       Visais šiais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto.

       3.2.16. Žemės ūkio naudmenų ar kitas laukas (toliau – laukas) – vieno žemės ūkio veiklos subjekto dirbamas vientisas žemės ūkio naudmenų ar kitas plotas.

       3.2.17. Žemės ūkio paskirties žemė – žemė, naudojama arba tinkama naudoti žemės ūkio produktų gamybai, įskaitant žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais pastatais užstatytus plotus, jeigu jie nesuformuoti kaip atskiri sklypai, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais žemės ūkio veiklai, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti kaip atskiri sklypai, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.

       3.2.18. Žemės ūkio valdos ar jos dalies perdavimas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatų ir kitų šio registro administravimą reglamentuojančių dokumentų nustatyta tvarka atliekamas žemės ūkio valdai priklausančių objektų ar jų dalies nuosavybės teisės ar naudojimo teisės perdavimas nuomos, panaudos ar kitais pagrindais kitam žemės ūkio veiklos subjektui, paliekant tą patį unikalų valdos atpažinties kodą.

       4. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, Programoje, Programos administravimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose.

III. PRIEMONĖS PRIORITETAI, TIKSLINĖS SRITYS IR KOMPLEKSINIAI TIKSLAI

5. Priemonės prioritetas – atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas.

       6. Priemonės tikslinės sritys:

       6.1. biologinės įvairovės atkūrimas, išsaugojimas ir didinimas, įskaitant „Natura2000“vietoves, teritorijas, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, ūkininkauti skirtas gamtiniu požiūriu didelės vertės teritorijas bei Europos kraštovaizdžius;

       6.2. dirvožemio erozijos prevencijos ir dirvožemio tvarkymo gerinimas;

6.3. vandentvarkos gerinimas, įskaitant trąšų ir pesticidų valdymo gerinimą, siekiant išsaugoti regionų, kuriuose nustatytos specifinės kliūtys, paviršinius ir požeminius vandenis nuo užteršimo.

       7. Priemonės kompleksiniai tikslai – orientuoti į aplinkos apsaugą ir tvarią plėtrą:

       7.1. žemės ūkio vietovių, kuriose ekstensyviai ūkininkaujama, išsaugojimui ir gamybos pajėgumo užtikrinimui;

       7.2. biologinės įvairovės ir žemės ūkio gyvybingumo didelės gamtinės vertės agrarinėse teritorijose išsaugojimui.

IV. REMIAMA VEIKLA

       8. Pagal priemonę remiamos veiklos sritys, susijusios su aplinkai nekenksmingų ūkininkavimo sistemų skatinimu:

       8.1. parama pagal veiklos sritį „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių“ skiriama kasmet už kiekvieną žemės ūkio paskirties žemės hektarą, siekiant kompensuoti paramos gavėjams dėl didelių gamtinių kliūčių žemės ūkio gamybai patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas;

     8.2. parama pagal veiklos sritį „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių“ skiriama kasmet už kiekvieną žemės ūkio paskirties žemės hektarą, siekiant kompensuoti paramos gavėjams dėl specifinių kliūčių žemės ūkio gamybai patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.

V. GALIMI PAREIŠKĖJAI

       9. Pareiškėjais gali būti aktyvūs žemės ūkio veiklos subjektai, kurie vykdo minimalią veiklą, nustatytą TI taisyklių III skyriuje, ir kurių žemės ūkio valda (toliau – valda) arba jos dalis:

       9.1. yra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje (didelio arba mažo nepalankumo), patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 3D-72 „Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių“ 5–6 punktuose, išskyrus Pagėgių savivaldybę, Šilutės rajono savivaldybę ir Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės seniūniją;

      9.2. arba patenka į Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ar Nemuno deltos užliejamų pievų teritoriją, kuri priskiriama prie vietovių, kuriose esama specifinių kliūčių, kategorijos.

                      VI. TINKAMUMO SĄLYGOS IR REIKALAVIMAI GAUTI PARAMĄ

     10. Kompensacinės išmokos mokamos pareiškėjams, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

          10.1. pareiškėjo valda turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 3D-278 „Dėl žemės ūkio valdų registravimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre“ numatyta tvarka ir jos duomenys atnaujinti TI taisyklėse nurodytais terminais;

10.2. pareiškėjas neturi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (atitiktis šiam kriterijui gali būti tikslinama paramos paraiškos vertinimo metu). Ši nuostata netaikoma įstaigoms, kurių veikla yra finansuojama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai.

           11. Pareiškėjas privalo deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius TI taisyklėse nustatyta tvarka. Deklaruotas žemės ūkio paskirties žemės plotas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha, susidedantis iš laukų, kurių plotas ne mažesnis kaip 0,1 ha.

           12. Pareiškėjams pagal priemonę parama neteikiama, jei jie yra perleidėjai pagal priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“.

13. Pareiškėjo atitiktis nustatytoms tinkamumo sąlygoms vertinama pagal paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus, dokumentais pagrįstus bei viešuosiuose registruose esančius duomenis.

VII. ĮSIPAREIGOJIMAI

     14. Pareiškėjas, kuris yra prisiėmęs įsipareigojimus ūkininkauti penkis metus nuo pirmos gautos išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – priemonė MPŪV) ir šių įsipareigojimų dar neįvykdęs, privalo deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus likusį įsipareigojimų laikotarpį arba iki deklaravimo metų pabaigos pateikti Agentūrai dokumentus, kuriais įrodomas ūkininkavimo faktas, ir nurodyti paraiškos nepateikimo priežastį. Agentūra gali priimti sprendimą administraciniu būdu patikrinti pareiškėjų ūkininkavimo faktą.

      15. 14 punkto nuostata netaikoma pareiškėjams, įvykdžiusiems įsipareigojimus pagal priemonę MPŪV, bei pareiškėjams, 2014 metais pateikusiems paraiškas pagal priemonę MPŪV pirmą kartą.

     16. Pareiškėjas privalo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla deklaruotame plote, už kurį teikiama parama:

      16.1. iki sekančių metų deklaravimo pradžios;

       16.2. bet ne mažiau kaip 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV, esant tęstiniams įsipareigojimams arba ne mažiau kaip 3 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV, galutinai nutraukus žemės ūkio veiklą. Tokiu atveju pareiškėjas iki einamųjų metų gruodžio 1 d. privalo informuoti Agentūrą ir pateikti juridinę galią turinčius dokumentus, kuriais įrodoma žemės ūkio veiklos baigtis, prisiimdamas įsipareigojimą dėl tolesnės žemės ūkio veiklos, apimančios žemės ūkio produktų gamybą, savos gamybos žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą ir (arba) žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės palaikymą, nevykdymo.

17. Pareiškėjas visoje valdoje privalo laikytis žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų (toliau – GAAB reikalavimai), nurodytų Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2015 metų, apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-932 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2015 metų, aprašo patvirtinimo“, ir žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų, nurodytų Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3D-1019 „Dėl Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo ir valdymo kontrolės institucijų paskyrimo“ (toliau – Valdymo reikalavimai).

     18. Pareiškėjas ir paramos gavėjas įsipareigoja sudaryti tinkamas sąlygas asmenims, turintiems teisę audituoti ir (arba) kontroliuoti, tikrinti, kaip yra vykdoma veikla, laikomasi sąlygų, už ką buvo skirta kompensacinė išmoka.

19. Paramos gavėjai įsipareigoja teikti visą informaciją ir duomenis, reikalingus statistikos tikslams ir programos įgyvendinimo stebėsenai bei reikalingiems vertinimams atlikti.

VIII. PARAMOS DYDIS IR INTENSYVUMAS

       20. Parama pagal veiklos sritį „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių“ diferencijuojama atsižvelgiant į vietovės nepalankumą:

       20.1. didelio nepalankumo vietovėse (toliau – DNV) kompensacinė išmoka yra 61 Eur už ha;

       20.1.1. vietovėse iki 100 ha plotas remiamas 100 proc., nuo 101 ha iki 500 ha – 71 proc., nuo 501 ha – 41 proc.;

       20.1.2. didelio nepalankumo vietovėms priskirtos Ignalinos rajono, Molėtų, rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Varėnos rajono ir Zarasų rajono savivaldybės;

       20.2. mažo nepalankumo vietovėse (toliau – MNV) kompensacinė išmoka yra 46 Eur už ha;

       20.2.1. vietovėse iki 100 ha plotas remiamas 100 proc., nuo 101 ha iki 500 ha – 77 proc., nuo 501 ha – 55 proc.;

       20.2.2. mažo nepalankumo vietovėms priskirtos savivaldybės ir seniūnijos, atitinkančios Bendrijos Vietinių administracinių vienetų sistemos LAU administracinius vienetus:

       20.2.2.1. LAU 1 lygiu (Local administrative unit) – Elektrėnų, Rietavo, Anykščių rajono, Lazdijų rajono, Plungės rajono, Rokiškio rajono, Šalčininkų rajono, Telšių rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono ir Širvintų rajono savivaldybės;

           20.2.2.2. LAU 2 lygiu (Local administrative unit)Daugų, Raitininkų, Leipalingio, Viečiūnų, Dumsių, Upninkų, Zapyškio, Kruonio, Nemaitonių, Palomenės, Paparčių, Stakliškių, Dovilų, Šiluvos, Barstyčių, Notėnų, Jankų, Lekėčių, Vištyčio, Gražiškių, Kupiškio, Karsakiškio, Kruopių, Vaiguvos, Užvenčio, Kražių, Šaukėnų, Pakražančio, Šiaulėnų, Viešvilės, Bijotų, Bilionių, Kaltinėnų, Kvėdarnos, Laukuvos, Palentinio, Šilalės kaimiškoji, Tenenių, Traksėdžių, Upynos, Žadeikių, Gaurės, Batakių, Lauksargių, Žygaičių, Sedos, Buivydžių, Dūkštų, Medininkų ir Sužionių seniūnijos.

           21. Parama pagal veiklos sritį „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių“ diferencijuojama atsižvelgiant į gamtinės kliūties pobūdį:

       21.1. intensyvaus karsto zonoje kompensacinė išmoka yra 59 Eur už ha;

       21.1.1. vietovėse iki 100 ha plotas remiamas 100 proc., nuo 101 ha iki 500 ha – 71 proc., nuo 501 ha – 42 proc.;

       21.1.2. prie intensyvaus karsto zonos, kurioje kliūtis ūkininkavimui sukelia intensyvaus karsto reiškiniai, priskiriamos:

       21.1.2.1. Biržų rajono savivaldybėje – Biržų miesto, Nemunėlio Radviliškio, Pabiržės, Pačeriaukštės ir Širvėnos seniūnijos;

       21.1.2.2. Pasvalio rajono savivaldybėje – Daujėnų, Krinčino, Namišių, Pasvalio miesto, Pasvalio apylinkių, Pumpėnų ir Saločių seniūnijos;

       21.2. potvynių užliejamose teritorijose kompensacinė išmoka yra 28 Eur už ha;

       21.2.1. vietovėse iki 500 ha plotas remiamas 100 proc., nuo 501 ha – 92 proc.;

       21.2.2. prie potvynių užliejamų teritorijų, kuriose kliūtis ūkininkavimui sukelia periodiškai pasikartojantys potvyniai arba yra reali šių potvynių grėsmė, priskiriamos:

21.2.2.1. Klaipėdos rajono savivaldybėje – Priekulės seniūnija;

       21.2.2.2. Pagėgių savivaldybėje – Lumpėnų, Natkiškių, Pagėgių, Stoniškių ir Vilkyškių seniūnijos;

       21.2.2.3. Šilutės rajono savivaldybėje – Gardamo, Juknaičių, Katyčių, Kintų, Rusnės, Saugų, Šilutės, Švėkšnos, Usėnų, Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio seniūnijos.

22. Paramos suma apskaičiuojama atitinkamai pagal nepalankumo kategorijas arba į vietovių, kuriose esama specifinių kliūčių, teritoriją (intensyvaus karsto zoną ar potvynių užliejamas teritorijas) patenkantį plotą. Pareiškėjams neteisingai nurodžius valdos ar jos dalies buvimo vietovėje, kurioje esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, faktą, paramos suma apskaičiuojama pagal nustatytą faktą.

       23. Jeigu dalis deklaruoto lauko ploto pagal priemonę patenka į vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, teritoriją, kompensacinė išmoka gali būti skiriama tik už tą plotą, kuris yra vietovėje su didelėmis gamtinėmis ar specifinėmis kliūtimis, nurodytoje viename iš 20.1.2, 20.2.2.1–20.2.2.2, 21.1.2.1–21.1.2.2, 21.2.2.1–21.2.2.3 papunkčių. Tokiais atvejais turi būti įbraižomi atskiri laukai, atsižvelgiant į remiamą veiklos sritį ir vietovės kategoriją (ar rūšį) toje veiklos srityje.

       24. Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, ribos turi sutapti su Lietuvos Respublikos skaitmeninėmis seniūnijų ribomis, vadovaujantis 2012 m. gruodžio 31 d. VĮ Registrų centro Adresų registro duomenimis.

IX. PARAIŠKŲ TEIKIMO TVARKA

       25. Pareiškėjas (arba teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjo įgaliotas asmuo):

25.1. nuo paraiškų teikimo dienos iki einamųjų metų birželio 15 d. seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dirbančiam savivaldybės/seniūnijos darbuotojui pateikia:

       25.1.1. laisvos formos dokumentą ar skaitmeninę laikmeną su pagrindiniais paraiškai užpildyti reikalingais duomenimis (vietovėje išmatuotų laukų plotų schemą / brėžinį su nurodytais laukų kraštinių ilgiais, lauko kraštinės (-ių) atstumais iki stabilių objektų (pvz.: pastatų, kelių, melioracijos griovių ir pan.) ir laukų plotais bei naudmenų pavadinimais);

       25.1.2. VĮ Registrų centro pažymą apie nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemės plotą (arba nekilnojamojo turto registro išrašą pagal žemės sklypo savininką arba žemės sklypo adresą);

       25.1.3. deklaruojantiems valstybinę žemę, išskyrus asmeninio ūkio žemę, būtina pateikti tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentą;

       25.1.4. teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, kai paraišką teikia pareiškėjo įgaliotas asmuo ir (arba) kai paraišką teikia juridinis asmuo;

25.1.5. deklaruojamų plotų kadastro žemėlapius (žemės sklypų planus), jeigu pareiškėjas juos turi. Minėti dokumentai naudojami tik apytiksliai nustatant deklaruojamų plotų vietą;

       25.1.6. visų deklaruojamų laukų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais), kai pareiškėjas praėjusiais metais neteikė paraiškos ir jei pareiškėjo nurodytoje vietoje jau yra įbraižyti kito pareiškėjo laukai ir nepavyksta išspręsti dvigubo deklaravimo. Minėtų dokumentų pateikimo faktas pažymimas paraiškos antrojo lapo lentelėje;          

       25.2. nuo paraiškų teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 15 d. gali jungtis prie PPIS https://paseliai.vic.lt per elektroninių valdžios vartų portalą, pasirinkdamas vieną iš būdų, kuriais gali patvirtinti savo tapatybę, ir pats užpildyti TI taisyklių 1 priede pateiktos paraiškos elektroninę formą ir įbraižyti deklaruojamus žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus. Tokiu atveju elektroninę paraišką užpildęs pareiškėjas privalo pasirašyti ją elektroniniu parašu arba išsispausdinti paraiškos registracijos dokumentą, jį pasirašyti ir iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. išsiųsti ŽŪIKVC (adresu Vinco Kudirkos g. 18-1, Vilnius) paštu arba skenuotą jo kopiją elektroniniu paštu (adresu This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.). Jeigu pareiškėjas parašu patvirtinto paraiškos registracijos dokumento nepateikė ŽŪIKVC (vėliausiai iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d.), Agentūra paraišką atmeta;

           25.3. pats arba padedant savivaldybės / seniūnijos darbuotojui, naudodamasis PPIS, elektroniniu būdu įbraižo deklaruojamus žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus TI taisyklių nustatyta tvarka bei pateikia kitus paraiškos duomenis;

       25.4. įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų ar kitų laukų ribas, PPIS privalo nurodyti bei aprašyti kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus (jei tokių pasikeitimų esama) TI taisyklių nustatyta tvarka;

25.5. savivaldybės / seniūnijos darbuotojui išspausdinus TI taisyklių 1 priede nurodytos paraiškos formą, užpildytą pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir pagal TI taisyklių 2 priede nurodytą pildymo instrukciją, patikrina paraiškos duomenis ir patvirtina jų teisingumą savo parašu, pasirašydamas paraiškoje. Pareiškėjo ir savivaldybės / seniūnijos darbuotojo parašais patvirtintas paraiškos egzempliorius lieka pareiškėjui. Pareiškėjui parašu patvirtinus paraiškos duomenų teisingumą, PPIS patvirtinami paraiškos duomenys, sudaromas ir išspausdinamas paraiškos registracijos dokumentas (kuris yra paraiškos dalis), kurį pasirašo pareiškėjas bei savivaldybės / seniūnijos darbuotojas. Paraiškos registracijos dokumente pateikiamas iš paraiškos duomenų sudarytas šešioliktainis (keturiasdešimties skaitmenų) skaitmenų kodas, kuriuo yra užkoduoti paraiškos duomenys. Pareiškėjui bei savivaldybės / seniūnijos darbuotojui pasirašius paraiškos registracijos dokumentą laikoma, kad paraiška pateikta;

       25.6. gali pateikti tik vieną paraišką;

       25.7. jeigu nuo ankstesnio valdos duomenų atnaujinimo iki paraiškos pateikimo dienos žemės ūkio valdoje neįvyko pokyčių, pildydamas paraiškos formą atnaujina valdos duomenis seniūnijoje. Jei valdoje įvyko pokyčių, su šių pokyčių įrodymo dokumentais kreipiasi į savivaldybės / seniūnijos darbuotoją, kuris atnaujina valdos duomenis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka iki einamųjų metų gruodžio 31 d.;

       25.8. pildydamas paraišką nurodo duomenis apie praėjusiais metais valdoje panaudotas trąšas.

      26. Pavėluotai pateiktos paraiškos priimamos iki einamųjų metų liepos 10 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinę paramos sumą mažinant 1 proc. Pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų priėmimo terminui (po einamųjų metų liepos 10 d.), paraiška priimama tik tais atvejais, kai vėlavimas nepriklauso nuo pareiškėjo valios (pvz.: pareiškėjo mirtis, ilgalaikis profesinis nepajėgumas, stichinė nelaimė, padariusi stiprų poveikį valdai). Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, kartu su paraiška pateikia prašymą priimti pavėluotą paraišką ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentus. Į PPIS įvedami paraiškos duomenys, paraiška patvirtinama. Vėlavimo priežastį pagrindžiantys dokumentai PPIS neregistruojami, o jų originalai kartu su pasirašytu registracijos dokumentu siunčiami paštu Agentūrai, kuri priima sprendimą dėl tokios paraiškos administravimo. ŽŪIKVC, gavęs Agentūros sprendimą, kad tokia paraiška gali būti priimta, elektroninius paraiškos duomenis perduoda Agentūrai. Paraiškos, pateiktos pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų priėmimo terminui (po einamųjų metų liepos 10 d.), priimamos iki einamųjų metų gruodžio 1 d. Vėliau paraiškos nepriimamos.

     27. Pasikeitus deklaruotiems duomenims po paraiškos pateikimo, pareiškėjas iki einamųjų metų liepos 10 d.:

     27.1. gali savivaldybės / seniūnijos darbuotojui pateikti prašymą pakeisti paraiškos duomenis. Tokiu atveju pareiškėjas pasirašo Prašymo pakeisti paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos duomenis registracijos dokumentą, kurio forma pateikta TI taisyklių 6 priede, arba pakeisti juos pats, prisijungęs prie PPIS (tokiu atveju pastarąjį prašymą elektroniniu būdu užpildęs pareiškėjas privalo pasirašyti jį elektroniniu parašu arba išsispausdinti, pasirašyti ir iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. išsiųsti ŽŪIKVC (adresu Vinco Kudirkos g. 18-1, Vilnius) paštu arba skenuotą jo variantą elektroniniu paštu (adresu This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.). Pareiškėjui parašu patvirtinto prašymo pakeisti paraiškos duomenis registracijos dokumento nepateikus ŽŪIKVC iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d., prašymas pakeisti paraiškos duomenis atmetamas);

27.2. gali taisyti įbraižytų laukų grafinį vaizdą (netikslaus deklaruojamų laukų įbraižymo atveju), jei toks taisymas galimas nekeičiant TI taisyklių 1 priede pateiktos paraiškos 2 lapo lentelės duomenų (įbraižytų laukų ploto). Prašymų pakeisti paraiškos duomenis registracijos dokumentai, pateikti einamaisiais metais nuo birželio 16 d. iki liepos 10 d., laikomi pavėluotai pateiktais ir už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos suma už tą lauką, kurio duomenys keičiami, mažinama 1 proc. (išskyrus minėtus atvejus, kai pareiškėjai taiso įbraižytų laukų grafinį vaizdą, jei toks taisymas galimas be paraiškos 2 lapo lentelės duomenų (įbraižytų laukų ploto) keitimo).

       Jeigu prieš tai, kai pareiškėjas pateikia prašymo pakeisti paraiškos duomenis registracijos dokumentą (arba prieš tai, kai pareiškėjas pakeičia juos pats, prisijungęs prie PPIS), Agentūra buvo informavusi pareiškėją apie ketinimą atlikti patikrą vietoje ar pranešusi apie paraiškoje aptiktas klaidas, kaip tai numatyta šių taisyklių 33 punkte, pareiškėjui taikomos sankcijos, numatytos šių taisyklių 37.3 ir 37.6 papunkčiuose.

       28. Šių taisyklių 27 punkto nuostatos dėl paramos sumos mažinimo pavėluotai teikiant prašymus pakeisti paraiškos duomenis netaikomos, jei norima keisti paraiškos pirmajame lape nurodytus duomenis bei atsisakant paramos už atskirus laukus ar pagal visą paraišką (išskyrus šių taisyklių 29 punkte nustatytus atvejus).

       29. Jei pareiškėjas nori atsisakyti paramos už visą paraišką arba jos dalį, jis tai gali padaryti nuo paraiškos pateikimo iki paramos gavimo dienos. Sankcijos pareiškėjui netaikomos, jei iki paramos už atskirus laukus ar paramos pagal visą paraišką atsisakymo jis nebuvo informuotas apie Agentūros planuojamą patikrą vietoje ar paraiškoje aptiktas klaidas jo pasirinktu būdu, kaip tai numatyta taisyklių 33 punkte.

       30. Jei pareiškėjas nori pakeisti paraiškos pirmajame lape nurodytus duomenis, jis tai gali padaryti laikotarpiu nuo paraiškos pateikimo iki lėšų pervedimo pareiškėjui dienos.

       31. Pasibaigus paraiškų priėmimo terminui, paraiškoje nurodyta banko sąskaita ar ryšio duomenys (adresas, telefonas, faksas, el. pašto adresas) gali būti tikslinami raštu pateikus prašymą Agentūrai arba per Agentūros informacinį portalą (toliau – Portalas). Teikiant Agentūrai prašymus dėl banko sąskaitos, į kurią bus pervedamos paramos lėšos, pakeitimo, prašymą pasirašiusiojo asmens parašo tikrumas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka. Patvirtinti pasirašiusiojo asmens parašo tikrumą taip pat gali Agentūros darbuotojas.

       32. Informaciją apie savo paraiškos duomenis pareiškėjas gali rasti Portale arba teirautis Agentūroje telefonais, nurodytais Agentūros interneto svetainėje www.nma.lt, elektroniniu paštu (adresu: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.) arba raštu bei tiesiogiai atvykęs į Agentūrą adresu: Blindžių g. 17, Vilnius, taip pat informacijos gali kreiptis į savivaldybes (seniūnijas). Tada, kai pareiškėjas pageidauja, jog informacija apie jo paraiškos vertinimo rezultatus elektroniniu paštu būtų teikiama ir savivaldybių žemės ūkio skyriams, paraiškoje tai nurodo. Klausdamas raštu ar elektroniniu paštu, pareiškėjas turi nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą (fizinis asmuo), įmonės pavadinimą ir kodą (juridinis asmuo), adresą, telefono numerį, valdos numerį.

       33. Laikoma, kad pareiškėjas yra informuotas apie paraiškoje esančias klaidas, kai gavo informaciją apie jas bent vienu iš savo pasirinktų būdų: nuo informacijos atsiradimo Portale, elektroninio laiško ar trumposios žinutės mobiliuoju telefonu išsiuntimo praėjus 5 kalendorinėms dienoms, nuo informacijos išsiuntimo raštu praėjus 7 darbo dienoms. Neatsižvelgiant į pareiškėjo pasirinktą būdą, informacija apie pareiškėjo pateiktą paraišką pateikiama ir Portale.

X. PARAIŠKŲ ADMINISTRAVIMO TVARKA

       34. Priemonę administruoja Agentūra pagal Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtintus administravimo tvarkos aprašus.

       35. Savivaldybės (seniūnijos), ŽŪIKVC ir Agentūra vykdo TI taisyklėse nurodytas funkcijas.

      

XI. SANKCIJOS

     36. Jeigu naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, o jei deklaruoti plotai yra valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Agentūra, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisę pagrindžiančiais dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype ir žemės valdymo teisę (pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir bendraturčių sutikimus, nustačius deklaravimo teisėtumą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype), išmokos mokamos, o išmokėta parama nesusigrąžinama. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.

     37. Sankcijos taikomos:

     37.1.jei nesilaikoma tęstinio įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV, pareiškėjas privalo grąžinti jam išmokėtą paramą pagal šią priemonę, išskyrus atvejus:

     37.1.1. kai paramos gavėjas, kuris ūkininkavo ar užsiėmė žemės ūkio veikla ne mažiau kaip 3 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV, galutinai nutraukia žemės ūkio veiklą, išskyrus atvejus, kai nustatomas pažeidimas, kai paramos gavėjas nesilaiko įsipareigojimo dėl žemės ūkio veiklos nevykdymo ir, informavęs Agentūrą apie žemės ūkio veiklos nutraukimą bei pateikęs jai dokumentus, kuriais įrodoma žemės ūkio veiklos baigtis, vykdo prekinę žemės ūkio gamybą ir (arba) gauna pajamų iš prekinės žemės ūkio gamybos;

     37.1.2. kai paramos gavėjas perduoda visą ar dalį valdos kitam asmeniui tuo laikotarpiu, kuriuo galioja įsipareigojimas paramai gauti;

       37.2.dėl vėlavimo pateikti paraiškas:

     37.2.1. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną apskaičiuota paramos suma mažinama 1 proc.;

   37.2.2. pavėluotai pateikus prašymą dėl paraiškos duomenų keitimo, už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos suma už tą lauką, kurio duomenys keičiami, mažinama 1 proc.;

     37.2.3. paraiška, pateikta po einamųjų metų liepos 10 dienos, nepriimama, išskyrus 26 punkte nurodytą atvejį;

     37.3. dėl neteisingo deklaravimo skaičiuojamos remiamos grupės lygiu:

     37.3.1. kai deklaruotas plotas viršija faktinį nuo 3 iki 20 proc. faktinio ploto arba 2 ha, einamaisiais metais parama pagal remiamą grupę mokama už faktinį plotą, sumažintą du kartus iš faktinio ploto atėmus deklaruoto ir faktinio plotų skirtumo dydžius;

     37.3.2. kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip20 proc., bet ne daugiau kaip 50 proc. faktinio ploto, einamaisiais metais parama užatitinkamą remiamą grupę neteikiama;

     37.3.3. kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 50 proc. faktinio ploto, parama už atitinkamą remiamą grupę einamaisiais metais neteikiama ir pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija, lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui;

     37.3.4.kai nustatytas didesnis kaip 0,5 proc. arba 1 ha, bet ne daugiau kaip 20 proc. faktinio ploto tyčinis neteisingas deklaravimo atvejis, išmoka pagal priemonę einamaisiais metais nemokama;

     37.3.5. kai nustatytas didesnis kaip 20 proc. faktinio ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, išmoka pagal priemonę einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija, lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui;    

       37.4. pareiškėjui neleidus atlikti patikros vietoje bent viename jo deklaruotų laukų, pareiškėjui parama nemokama ir taikomos ilgalaikės sankcijos. Jei pareiškėjas patikros vietoje metu nepateikia dokumentų, susijusių su prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, laikoma, kad jis įsipareigojimo nesilaiko (išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus, kai pareiškėjui, neturinčiam reikiamų dokumentų patikros vietoje metu, leidžiama per nustatytą laikotarpį pateikti juos Agentūrai);

     37.5. už GAAB reikalavimų ir Valdymo reikalavimų pažeidimus sankcijos dydis apskaičiuojamas pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 „Dėl Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos patvirtinimo“;

     37.6. dėl atskirų žemės ūkio naudmenų (išskyrus esančių namų valdos žemėje) plotų nedeklaravimo:

     37.6.1. nustačius, kad skirtumo tarp viso pagal priemonę deklaruoto ploto ir viso pagal priemonę deklaruoto ploto bei viso nedeklaruotų laukų ploto sumos santykis su visu pagal priemonę deklaruotu plotu viršija 3 proc., bet neviršija 30 proc., parama pagal priemonę sumažinama 1 proc.;

     37.6.2. nustačius, kad skirtumo tarp viso pagal priemonę deklaruoto ploto ir viso pagal priemonę deklaruoto ploto bei viso nedeklaruotų laukų ploto sumos santykis su visu pagal priemonę deklaruotu plotu viršija 30 proc., bet neviršija 50 proc., parama pagal priemonę sumažinama 2 proc.;

     37.6.3. nustačius, kad skirtumo tarp viso pagal priemonę deklaruoto ploto ir viso pagal priemonę deklaruoto ploto bei viso nedeklaruotų laukų ploto sumos santykis su visu pagal priemonę deklaruotu plotu viršija 50 proc., parama pagal priemonę sumažinama 3 proc.;

           37.7. jei pareiškėjas, deklaravęs pluoštinių kanapių lauką, iki einamųjų metų spalio 30 d. Agentūrai nepateikė Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kanapių augintojo pažymos, išmoka pagal priemonę einamaisiais metais nemokama;

     37.8. atliekant ilgalaikių sankcijų išskaičiavimą, atsižvelgiama į pateiktų paraiškų pagal kitas Programos priemones pateikimo datą ir mokėjimus. Ilgalaikės sankcijos, nustatytos taisyklių 37.3.3, 37.3.5 ir 37.4 papunkčiuose, yra išskaičiuojamos iš bet kokios pareiškėjams per trejus kalendorinius metus, einančius po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas pažeidimas, priskaičiuotos paramos sumos (mokamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ar valstybės biudžeto lėšų, kurių asignavimų valdytoja yra Žemės ūkio ministerija). Ilgalaikės sankcijos gali būti pradėtos išskaičiuoti iš paramos sumos, priskaičiuotos pažeidimo nustatymo metais.

     38. Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje, tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DB5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kai plotas paramai netinkamas mažiau nei ketverius metus – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai) skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas, tačiau ne ilgiau nei iki paskutiniųjų metų, prieš kuriuos buvo daryti ortofotografiniai žemėlapiai (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kai plotas paramai netinkamas ilgiau nei iki paskutiniųjų metų, prieš kuriuos buvo daryti ortofotografiniai žemėlapiai – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai, bet ne daugiau kaip už ketverius metus).

     39. Kilus abejonių, kad pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, Agentūra gali sustabdyti paraiškos administravimą, kol bus gautos išvados dėl jų teisingumo. Jei dėl pareiškėjo veiklos yra pradėtas ar atliekamas ikiteisminis tyrimas, Agentūra gali sustabdyti paraiškos administravimą, kol bus baigti teisiniai procesai.

     40. Einamaisiais metais taikomų sankcijų suma negali viršyti 100 proc. mokėtinos paramos sumos.

     41. Sankcijos netaikomos, jei nustatytų reikalavimų ir apribojimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) atvejų.

XII. ŽEMĖS ŪKIO VALDOS PERDAVIMAS

       42. Paramos gavėjui perleidus (pardavus, išnuomojus ar kitu panašiu su atitinkamais gamybos vienetais susijusiu sandoriu) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistruotą valdą arba dalį valdos, po to, kai valdos perleidėjas jau yra pateikęs paraišką, bet dar neįvykdęs visų paramos skyrimo sąlygų ir reikalavimų pagal priemonę, valdos perleidėjui parama neskiriama. Tokiu atveju parama skiriama valdos perėmėjui, jei:

       42.1. valdos perėmėjas nuo einamųjų metų birželio 16 d. iki lėšų pervedimo pareiškėjui dienos praneša Agentūrai apie valdos perėmimą, pateikdamas pranešimą apie valdos perėmimą, prašymą skirti paramą bei valdos perėmimo fakto patvirtinimo dokumentus (žemės, kito nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, panaudos ar kitos sutarties kopiją, paveldėjimo teisės liudijimo kopiją ar pan.) savivaldybei (seniūnijai) pagal valdos registravimo vietą;

       42.2. valdos perėmėjas prisiima atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų ir vykdyti reikalavimus, kurie kyla iš perleidėjo paraiškos pagal priemonę;

       42.3. valdos perleidėjas neturi įsiskolinimų Agentūrai, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (netaikoma perleidėjams, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti socialinio draudimo įmokų ir (arba) mokesčių mokėjimo terminai).

     43. Valdos ir dalies valdos perėmėjas per 30 kalendorinių dienų nuo valdos perėmimo dienos privalo perduoti pasikeitusius valdos registravimo duomenis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrui.

       44. Jei visa valda arba dalis valdos perduodama po to, kai valdos perleidėjas jau yra pateikęs paraišką ir įvykdęs visus reikalavimus, nustatytus pagal priemonę, jis turi informuoti Agentūrą apie valdos perdavimą (išskyrus valdos perleidėjo mirties atvejį, kai prisiimti atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų ir informuoti Agentūrą apie valdos perėmimą pagal 42.1 ir 42.2 papunkčiuose nustatytus reikalavimus turi valdos perėmėjas).

       45. Žemės ūkio valdos išregistravimo atveju, kai valda išregistruojama iki einamųjų metų gruodžio 31 d., pareiškėjas nebetenka teisės į jam priklausiusią paramą, o tais atvejais, kai parama ar jos dalis iki einamųjų metų gruodžio 31 d. pareiškėjui jau išmokėta, jis privalo paramą grąžinti.

       46. Pareiškėjai kartą per kalendorinius metus, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., atnaujina savo valdų registracijos duomenis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

XIII. ATSAKOMYBĖ

     47. Už paraiškos bei kitus duomenisatsako juos pateikę pareiškėjai.

       48. Už pareiškėjų informavimą paramos teikimo klausimais, paraiškos duomenų bei kitų dokumentų įvedimą ir patvirtinimą PPIS (kai paraiška pateikiama seniūnijos darbuotojui)atsakingos savivaldybės (seniūnijos).

       49. Už tinkamą PPIS veikimą, paraiškų priėmimo darbų organizavimą, paraiškų registracijos dokumentų priėmimą ir perdavimą Agentūrai atsako ŽŪIKVC.

       50. Už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako Agentūra.

     51. Pareiškėjų pateikti duomenys Lietuvos Respublikos institucijų, kitų Europos Sąjungos šalių institucijų, Europos Sąjungos Komisijos, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Europos audito rūmų bus apdoroti elektroniniu būdu ir panaudoti kontrolės tikslais.

       52. Pareiškėjai už taisyklėse nurodytų įsipareigojimų ir reikalavimų nesilaikymą, taip patgavę išmokas neteisėtai, arba asmenys, prisidėję prie neteisėtų išmokų gavimo (sąmoningai patvirtinę klaidingus duomenis), atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

     53. Pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas, nesutinkantis su Agentūros priimtais sprendimais ar veiksmais (neveikimu), turi teisę juos apskųsti šiame skyriuje nustatyta tvarka.

     54. Agentūros konkrečių valstybės tarnautojų ir (arba) darbuotojų veiksmus (neveikimą) pareiškėjas gali apskųsti Agentūros direktoriui per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius veiksmus (neveikimą).

     55. ŽŪIKVC konkrečių darbuotojų veiksmus (neveikimą) pareiškėjas gali apskųsti ŽŪIKVC direktoriui raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius veiksmus (neveikimą).

     56. Agentūros ir ŽŪIKVC sprendimai arba veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

______________________________

Utenos rajono ūkininikų sąjungos nariams

 

Pranešu , kad 2015m.kovo 25d.11val. įvyks Utenos rajono ūkininkų sąjungos

ataskaitinis susirinkimas ,Utenos rajono savivaldybėje mažoje salėje 3aukštas.

Utenos rajono ūkininikų sąjungos pirmininkas Mečislovas Bučelis

Ūkininkams informacija

Tręšti laukus galima nuo kovo iki lapkričio

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pasirašė įsakymą dėl tręšimo sąlygų 2015 m. nustatymo.

Nustatyta, kad mėšlu ir srutomis laukus galima tręšti nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. lapkričio 15 d. (įskaitytinai). Toks terminas nustatytas atsižvelgiant į Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą ir šių metų pavasario hidrometeorologines sąlygas.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Ūkininkams informacija

                       Kas išvaduos pieną iš pseudomokslinių teorijų

Lietuva yra jau ne pirma šalis, susidurianti su pieno juodinimo problema. Pastaruoju metu žiniasklaidoje pseudoekspertai su pasimėgavimu atskleidžia dar ir dar vieną „mitą“ apie sveiką ir naudingą produktą – pieną. Apie tai, iš kur pučia šie vėjai, Nobelio premijai nominuotus pieną tyrinėjančius mokslininkus ir artėjantį pasaulinės reikšmės įvykį mūsų šalyje kalbame su Lietuvos Respublikos vyriausiuoju valstybiniu veterinarijos inspektoriumi, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi dr. Jonu Miliumi.

             Aktyviai užkariauti rinką šiandien bando įvairūs produktai, pavyzdžiui, sojų gėrimai. Ar visa tai neprisideda prie gandų esą pieno vartoti nereikėtų?

Galima būtų kurti įvairiausias sąmokslo teorijas, tačiau faktai kalba patys už save – pasaulyje kiekvienais metais pieno produktų paklausa ūgteli apie 2 proc. Manau, kad ir Lietuvoje tokios kalbos įtakos vartotojų įpročiams neturės, juk pienas – vienas svarbiausių mūsų nacionalinės virtuvės produktų. Kuo tuomet pakeisime visų mėgstamus jogurtus, varškę ar mūsų tautinio paveldo pasididžiavimą – varškės sūrį?

Ką turėtume žinoti apie pieną?

Piene yra beveik visi žmogui reikalingi vitaminai ir mineralinės medžiagos. Kiekvienas studentas, studijuojantis biomedicinos mokslus, žino, kad paklaustas, kokiuose produktuose yra daugiausia mineralinių medžiagų ir vitaminų, niekada nesuklys įvardydamas pieną. Tą būdamas studentu žinojau ir aš, ir mano mokslo draugai, tą žino ir dabartiniai studentai. Jokios pseudomokslinės teorijos to nepaneigs.

Ar pienas skirtas tik vaikams?

Vaikams pienas ypač svarbus. Dar XIX a. pradžioje garsus Vilniaus daktaras Cemachas Šabadas, beje, tapęs daktaro Aiskaudos prototipu, suprato pieno svarbą. Jo iniciatyva Vilniuje buvo vykdomas projektas „Pieno lašas“ – miesto varguolių vaikams ir moterims, maitinančioms kūdikius, buvo teikiami nemokami pieno, maisto ir drabužių daviniai. Daktaras buvo įsitikinęs, kad pieno lašas gydo. Žvelgiant į šiuos laikus, 2013 m. Japonijos mokslininkai pristatė išsamią studiją, kurioje teigiama, kad šios šalies mokymo įstaigose vaikams pietums pradėjus duoti pieno produktų, jų augimas ir vystymasis žymiai pagerėjo. Mokslininkai nustatė, kad nuo 1936 m. iki 2010 m. 14 metų amžiaus vaikų vidutinis ūgis padidėjo 10 cm. Ir tam įtakos turėjo kasdienis pieno produktų vartojimas. Tokių studijų, pagrįstų mokslininkų surinktais įrodymais, apstu.

Pienas svarbus ir suaugusiųjų mitybai. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad nevartojantys pieno  ar kitų liesesnių  jo produktų, žmonės dvigubai dažniau suserga išeminiu insultu, negu tie, kurie per dieną suvartoja vieną ar dvi stiklines liesesnių pieno produktų. Įrodyta, kad pieno sudedamosios dalys teigiamai veikia visas žmogaus organizmo fiziologines sistemas. Pieno baltymai turi visas aminorūgštis, būtinas žmogaus organizmo ląstelių gamybai. Pieno riebalai, juos sudarančios riebiosios rūgštys dalyvauja ląstelių gamyboje, reguliuoja kraujospūdį, slopina diabeto vystymąsi, trukdo vystytis vėžinėms ląstelėms. Ne mažiau svarbios ir piene esančios mineralinės medžiagos, ypač kalcis, fosforas, jodas.

Kaip Jūs vertinate nepagrįstas kalbas apie pieno žalą?

Manau, kad didžiausias mūsų laikmečio laimėjimas, o tuo pat metu ir nelaimė – tai didžiulė maisto produktų pasiūla ir galimybės rinktis. Pasimetę tokioje gausoje, žmonės ieško patarimų, vaikosi madingiausios, veiksmingiausios ar stebuklingiausios dietos. Taip ir sukuriamos įvairios pseudomokslinės teorijos. Tačiau reikėtų atminti, kad daugelis tokių mitybos teorijų autorių sprendė savo individualias sveikatos problemas, o tai, kas veiksminga ir tinkama konkrečiam žmogui, kitam gali būti pražūtinga. Kita vertus, ten, kur žmonės kasdien jaučia maisto stoką ar badauja, tokių diskusijų nekyla. Beje, mokslininkai, sugalvoję būdą, kaip badaujantiems Afrikos ar Azijos vaikams patiekti pieno, kuris neprarūgtų karštyje, būtų lengvai transportuojamas ir neprarastų savo vertingų savybių, buvo nominuoti Nobelio premijai.

Kaip apdorojamas pienas, vasarą supirktas iš smulkiųjų ūkininkų? Ar jis saugus vartoti?

Mūsų tarnybos specialistai kontroliuoja visus pieno gamybos etapus nuo gyvuliui duodamo pašaro iki pieno išpilstymo į pakuotes, todėl puikiai galime vertinti riziką ir efektyviai reaguoti į kilusias problemas. Pastaruosius keletą metų nepasitaikė tokio atvejo, kad mūsų pieno produktuose būtų nustatyta saugos neatitikimų, todėl drąsiai galiu teigti, kad lietuviškas pienas yra saugus vartoti. Žinoma, kalbu tik apie tų ūkininkų produkciją, kurie atsakingai dalyvauja gyvulių sveikatingumo programose, reguliariai atlieka pieno tyrimus. Vartotojams tikrai nerekomenduočiau pasikliauti nelegaliai kiemuose ar turgaviečių patvoriuose neaiškios kokybės pienu prekiaujančiais prekeiviais.

Kuris pienas naudingesnis žmogaus organizmui: liesas ar riebus?

O tai jau kiekvieno individualus pasirinkimas. Maistingiausias yra riebesnis pienas, tačiau medikai ir dietologai rekomenduoja rinktis liesesnius produktus. Mūsų seneliai, dirbdami sunkius fizinius darbus, galėjo gerti ir šviežią, riebų, ką tik pamelžtą pieną. Šiais laikais mums jau nebereikia tiek energijos, tad ir maisto produktai turi būti liesesni, labiau atitinkantys poreikius.

Taigi, pieno produktai yra naudingi ir saugūs vartoti. Kaip, Jūsų nuomone, galima būtų užkirsti kelią klaidinančiai informacijai?

Šių metų rugsėjo mėnesį Žemės ūkio ministerija kartu su Lietuvos pienininkystės nacionaliniu komitetu bei Tarptautine pienininkystės federacija rengia Pasaulinį pienininkystės kongresą, į kurį susirinks apie 1 500 dalyvių iš viso pasaulio: ūkininkai, perdirbėjai, taip pat mokslininkai, kurie tyrinėja pieną. Šio kongreso tema yra „Tvarios pienininkystės svarba tenkinant mitybos poreikius“. Jame naujausius mokslinius darbus pristatys daugiausiai patirties šioje srityje turintys mokslininkai, kurie pateiks naujausius tyrimus apie pieno produktų vaidmenį įveikiant nepakankamą ir nesubalsuotą mitybą. Esu įsitikinęs, kad šio renginio metu bus pateiktas ne vienas moksliškai pagrįstas faktas apie pieno produktų naudą.

Dėkojame už pokalbį. Neabejojame, kad daugelis skeptikų, perskaitę šį interviu, jau šiandien parduotuvėje rinkdamiesi produktus, į pirkinių krepšelį vėl įsidės skanių ir vertingų pieno produktų.

Ūkininkams informacija

     Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjas 2015 m. Kovo 17 d. įsakymu Nr. Nr. 41VĮ-(14.41.2.)-278 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo Utenos rajono Leliūnų seniūnijos Leliūnų kadastro vietovėje patvirtinimo“ patvirtino teritoriją Utenos rajono Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimui. Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas pradedamas rengti 2015 m. balandžio 1 d. Su laisvos žemės fondo žemės sklypais Leliūnų kadastro vietovėje asmenys gali susipažinti Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriuje arba Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje www.nzt.lt.

Pradedamo rengti Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rangovas - VĮ Valstybės žemės fondas, projekto autorė – Valerjana Stomienė, tel.    + 370 612 21931, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it., Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus specialistas, kuruojantis Leliūnų kadastro vietovę – Asta Kalasauskienė, tel. 870 686 054, el. p. asta.kalasauskienė@nzt.lt

Dėkojame už bendradarbiavimą

Skyriaus vedėjas                                                                                                                          Eugenijus Skardžius

          

Ūkininkams informacija

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 41VĮ-(14.41.2.)-274 ,,Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo Utenos rajono Tauragnų seniūnijos Tauragnų kadastro vietovėje patvirtinimo“ nuo š. m. balandžio 1 d. pradedamas rengti Tauragnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas.Su laisvos žemės fondo žemės sklypais Tauragnų kadastro vietovėje asmenys gali susipažinti Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriuje arba Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje www.nzt.lt.

Pradedamo rengti Tauragnų kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rangovas - VĮ Valstybės žemės fondas, projekto autorė – Valerjana Stomienė (adresas: Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. + 370 612 21931, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus specialistė, kuruojanti Tauragnų kadastro vietovę – Danguolė Skliaustienė, tel. (8706) 86 051, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it..">This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it..

           Dėkojame už bendradarbiavimą.

Skyriaus vedėjas                                                                                                                               Eugenijus Skardžius

          

Ūkininkams informacija

     Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjas 2015 m. Kovo 17 d. įsakymu Nr. Nr. 41VĮ-(14.41.2.)-278 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo Utenos rajono Leliūnų seniūnijos Pakalnių kadastro vietovėje patvirtinimo“ patvirtino teritoriją Utenos rajono Pakalnių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimui. Pakalnių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas pradedamas rengti 2015 m. balandžio 1 d. Su laisvos žemės fondo žemės sklypais Pakalnių kadastro vietovėje asmenys gali susipažinti Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriuje arba Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje www.nzt.lt.

Pradedamo rengti Pakalnių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rangovas - VĮ Valstybės žemės fondas, projekto autorė – Valerjana Stomienė, tel.    + 370 612 21931, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it., Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus specialistas, kuruojantis Pakalnių kadastro vietovę – Asta Kalasauskienė, tel. 870 686 054, el. p. asta.kalasauskienė@nzt.lt

Dėkojame už bendradarbiavimą

Skyriaus vedėjas                                                                                                                         Eugenijus Skardžius

          

Ūkininkams informacija

Intensyvūs gyvulininkystės ūkiai: kaip suderinti gamybą ir aplinkosaugą?

 

Seminaras

2015 m. kovo 31 d.

Aušros vartų g. 12, viešbutis „Domus Maria“, Vilnius

Renginio kalba:  lietuvių ir anglų, sinchroninis vertimas

Moderatorius: Edmundas Greimas, Lietuvos gamtos fondas

 

Renginio programa

 

09:30 – 10:00

Registracija

10:00 – 10:10

Sveikinimo žodis. Renginio organizatoriai

10:10 – 10:40

Intensyvios gyvulininkystės ūkiai Baltijos jūros regione. 2014 m. Švarios Baltijos koalicijos (Coalition Clean Baltic) atliktos ataskaitos rezultatai.

Jakub Skorupski, Švarios Baltijos koalicija

10:40 – 11:10

Maistinių medžiagų tvarkymas. Helsinkio komisijos susitarimas dėl žemės ūkio taršos mažinimo ir Europos Sąjungos direktyva dėl pramoninių išmetamųjų teršalų ir šios direktyvos papildomi dokumentai dėl geriausių prieinamų technologijų (BREF) intensyvios gyvulininkystės ūkiuose.

Gunnar Norén, Švarios Baltijos koalicija

11:10 – 11:35

Kiaulininkystės sektorius bendrame ekonominiame ir politiniame Lietuvos ir Europos kontekste.

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

11:35 – 12:00

 

Aplinkosauginiai reikalavimai intensyvios gyvulininkystės įrenginiams.

Vytautas Krušinskas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamentas

 

12:00 – 13:00

 

 

Pietūs

13:00 – 13:30

Kiaulių augintojų požiūris į šiuolaikinius rinkos ir reguliuojančių institucijų iššūkius.

Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacija

 

13:30 – 14:00

 

Mėšlo tvarkymo ypatumai Baltijos jūros regiono šalyse – tręšimo ir energijos gavybos galimybės ir aspektai.

Ksawery Kuligowski, ADM Consulting Group S.A., Lenkija

 

14:00 – 14:30

 

Gyvulininkystės ūkiuose susidariusio mėšlo tvarkymo reikalavimai Flandrijos regione, Belgija.

Viooltje Lebuf, Vlaams Coördinatiecentrum Mestverwerking vzw, Belgija

 

14:30 – 15:00

Kavos pertrauka

15:00 – 15:30

 

Intensyvios gyvulininkystės ūkių poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai.

Prof. habil. dr. Algirdas Baubinas

 

15:30 – 16:00

 

Intensyvios gyvulininkystės ūkiai – problema be sprendimo.

Rimantas Braziulis, Lietuvos žaliųjų judėjimas;

Prof. habil. dr. Antanas Svirskis, Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacija

16:00 – 17:00

 

Diskusija, klausimai pranešėjams. Seminaro apibendrinimas.

   

 

Renginį organizuoja: Švarios Baltijos koalicija (CCB), Lietuvos gamtos fondas ir Lietuvos žaliųjų judėjimas

 

Pageidaujančius dalyvauti renginyje, kviečiame registruotis el. pašto adresu: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Ūkininkams informacija

V. Baltraitienė: „Lietuva prašys Europos Komisijos papildomai paremti pieno gamintojus“

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pirmadienį, kovo 16 d., dalyvauja Briuselyje vykstančiame Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje, kur vienas iš svarbiausių svarstomų klausimų yra „Pieno sektorius: rinkos padėtis, tendencijos ir ES priemonės“.

2014 metais pieno sektoriaus situacija buvo ne kartą aktyviai aptarta Specialiojo žemės ūkio komiteto ir Tarybos posėdžių metu, ieškant sprendimų, kaip ją pagerinti. Kaip pažymi žemės ūkio ministrė, situacija Lietuvos pieno sektoriuje toliau išlieka įtempta. Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje apie 22 euro centus už kilogramą pieno – viena iš mažiausių Europos Sąjungoje, kai tuo tarpu ES vidurkis sudaro apie 32 euro centus už litrą pieno. Kai kuriems šalies pieno ūkiams supirkimo kaina yra sumažinta net iki 12–15 euro centų už kilogramą pieno. „Esame dėkingi Komisijai už jau skirtą paramą pieno gamintojams, patyrusiems nuostolių dėl Rusijos pieno gaminių importo embargo. Deja, ji yra nepakankama stabilizuoti pieno gamintojų padėtį. Tokios žemos pieno supirkimo kainos nepadengia pieno gamybos kaštų ir veda prie Lietuvos pieno sektoriaus nykimo. Per metus ūkių, laikančių karves, sumažėjo 6,7 proc. Dalis ūkių atsidūrė ypač nepalankioje situacijoje, nes turi įsipareigojimų bankams ir neišgali jų vykdyti. Manau, kad tai yra tęstinė neigiama Rusijos Federacijos embargo pasekmė. Taikomos rinkos organizavimo priemonės neduoda reikiamo rezultato situacijai stabilizuoti. Todėl Lietuva prašys Europos Komisijos skirti papildomą paramą iš ES biudžeto Lietuvos pieno gamintojams paremti“, – pabrėžia V. Baltraitienė.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Utenos rajono ūkininikų sąjungos nariams

Pranešu , kad 2015m.kovo 25d.11val. įvyks Utenos rajono ūkininkų sąjungos

ataskaitinis susirinkimas ,Utenos rajono savivaldybėje mažoje salėje 3aukštas.

Utenos rajono ūkininikų sąjungos pirmininkas Mečislovas Bučelis

 

 

Ūkininkams informacija

Parama veislininkystės paslaugoms – 3,3 mln. eurų

Žemės ūkio ministerija, ieškodama optimaliausių sprendimų dėl nepertraukiamo valstybės pagalbos teikimo subjektams, teikiantiems gyvulių veislininkystės paslaugas, žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įsakymu patvirtino su Konkurencijos taryba suderintas ir Europos Komisijos aprobuotas Pagalbos veislininkystei taisykles (taisyklės).

Šių taisyklių projektas parengtas vadovaujantis Europos Komisijos reglamento (ES) nuostatomis. Reglamente tiksliai įvardytos pagalbos teikimo kryptys ir intensyvumas. Jame numatyta, kad leidžiama teikti valstybės pagalbą ir apmokėti: iki 70 proc. tinkamų finansuoti genetinės kokybės nustatymo ir produktyvumo tyrimų, kuriuos vykdo trečiosios šalys, išlaidų; iki 100 proc. – kilmės knygų tvarkymo administracinių tinkamų finansuoti išlaidų ir iki 100 proc. – apmokėti tinkamas finansuoti konkursų, prekybos mugių arba parodų organizavimo ir dalyvavimo jose išlaidas.

Paraiškas pagalbai gauti dėl genetinės kokybės nustatymo ir produktyvumo tyrimų išlaidų ir kilmės knygų tvarkymo administracinių išlaidų kompensavimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos turės teikti pačios pripažintos veislininkystės institucijos, o paraiškas dėl konkursų, prekybos mugių arba parodų organizavimo ir dalyvavimo jose išlaidų kompensavimo Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai turės teikti Žemės ūkio rūmai.

Pagalba bus teikiama remti ūkinių gyvūnų genetinės kokybės nustatymą, įskaitant ir gyvulių eksterjero vertinimus, kuriuos atliks pripažintos veislininkystės institucijos, o taip pat ir produktyvumo tyrimus, kuriuos vykdo AB „Lietuvos veislininkystė“, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, AB „Kiaulių veislininkystės“ ir UAB „Šilutės veislininkystė“.

Ministerija nagrinėja Žemės ūkio rūmų, pripažintų veislininkystės institucijų ir kitų suinteresuotų institucijų raštu teiktus pasiūlymus dėl taisyklių, atsižvelgs į konstruktyvias pastabas bei pasiūlymus ir parengs taisyklių pakeitimo projektą, kuris bus pakartotinai derinamas su Konkurencijos taryba ir Europos Komisija.

Iš viso pagalbai veislininkystei 2015 m., kaip ir ankstesniaisiais metais, numatyta skirti 3,3 mln. Eur (11,3 mln. Lt).

Žemės ūkio ministerijos informacija

Ūkininkams informacija

. Baltraitienė: „Įsipareigojimus dėl kaimo plėtros programos prisiima ir ministerija, ir žemdirbiai“

Apie Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą kalbamės su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene.

Kaip pristatytumėte Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą, kokia jos esmė?

Tai veiklos plėtra kaime, žmonių užimtumas ir Lietuvos žemės ūkio konkurencingumas tarp kitų Europos Sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių rinkose, taip pat smulkiųjų ūkių gyvybingumo išlaikymas ir stiprėjimas.

Kaip vertinate tą faktą, kad šiuo laikotarpiu programos lėšos mažesnės 14 proc. nei 2007–2013 m.?

Žinia, kad finansavimas kaimo plėtrai, kaip politikai, yra sumažintas ES lygiu. Žinoma, kuo didesnė parama, tuo geriau, todėl kai kurios ES valstybės mažino tiesiogines išmokas ir dalį jų perkėlė į kaimo plėtros programą. Man dar nedirbant ministre ministerija kartu su socialiniais partneriais apsisprendė palikti programoje tiek lėšų, kiek yra. Tikimės, kad per visą šį laikotarpį 1,98 mlrd. eurų investavus į žemės ūkį ir kaimo plėtrą, iš tikrųjų darbo vietų skaičius kaimo vietovėse žymiai išaugs. Nors lėšų yra mažiau, aš matau didesnes galimybes pasinaudoti parama nei praėjusiame laikotarpyje visoje programoje, ypač žymiai didesnės galimybės jauniesiems ūkininkas įsikurti.

Kokie yra šios programos prioritetai?

Mūsų prioritetai yra susiję su konkurencingumu, pridėtinės vertės ir darbo vietų kūrimu. Tai yra gyvulininkystė, sodininkystė, daržininkystė, uogininkystė. Šioms sritims teikiama pirmenybė, skiriamas didesnis paramos intensyvumas, aišku, nepamirštant ekologijos, tvaraus ir aplinkai draugiško ūkininkavimo metodų. Prioritetai teikiami jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, kooperatyvams ir jų nariams.

Ar teikiama pirmenybė iki šiol negavusiems paramos?

Kaimo plėtrą reglamentuojančiuose ES teisės aktuose yra tokia nuostata, kad projektai tarpusavyje turi konkuruoti, negalima nieko išskirti ir paramą dėl kokių nors priežasčių kam nors tiesiog atiduoti. Svarbiausia – paties projekto konkurencingumas, o dalyvauti sudarytos sąlygos visiems – ir naujai ateinantiems, ir jau dalyvavusiems paramoje. Tie, kurie ankstesniuoju laikotarpiu nesugebėjo projekto pateikti, dabar jau bus pasimokę ir galės dalyvauti. Manau, kad patenkinsime labai daug poreikių, nes lėšų programoje tam yra pakankamai. Baimė, kad nepajėgs dalyvauti programos investicinėje priemonėje, sklido iš smulkiųjų ūkininkų, tačiau jiems 100 balų sistemoje suteikėme net 20 prioritetinių balų, taigi jie iškart atsidurs eilėje aukščiau už tuos, kurie yra stambesni. Paprastai antrą trečią kartą paramos siekia stambieji ūkininkai, tačiau, teikdami prioritetinius balus, mes norime paskatinti paramos siekti ir smulkiuosius, kad jie galėtų plėtoti savo veiklą ir tapti didesni.

Žemdirbių interesai labai skirtingi, tad kokios pozicijos laikosi ministerija, atsižvelgdama į socialinių partnerių interesus?

Iš tiesų suderinti žemdirbių interesus labai sudėtinga, nes kiekviena sąjunga, kiekviena asociacija turi savo nuomonę. Man labai gaila, kad vieningos nuomonės dėl kaimo plėtros programos taip ir nesulaukėme iš Žemės ūkio rūmų. Jie yra skėtinė organizacija, turi tarpusavyje, diskutuoti, tartis ir nutarti, o ne viską palikti padaryti Žemės ūkio ministerijai. Savivaldai stiprinti ŽŪR gauna apie 350 tūkst. eurų kasmet, tai dideli pinigai. Tikėjomės šiame laikotarpyje iš ŽŪR sulaukti žymiai didesnės paramos, tariantis su socialiniais partneriais. Žinoma, jie lyg ir bandė tartis, tačiau vėliau vėl atskirai visos sąjungos ir asociacijos atvyksta į ministeriją su savo skirtingomis nuomonėmis. Mėginome rasti kompromisus arba tiesiog balsavome ir taip priėmėme sprendimus. Taip, pavyzdžiui, balsų dauguma buvo priimtas sprendimas, kad 1 projektas per visą paramos laikotarpį negali gauti didesnės paramos kaip 400 tūkst. eurų, nors kitas pasiūlymas buvo ir 200 tūkst. eurų. Tiems ūkiams, bendrovėms ar įmonėms, kurios yra labai pažengusios į priekį, tokios didelės investicijos tikrai yra reikalingos. Man nesuprantamas didžiųjų ūkių ir bendrovių nuogąstavimas, kad jie paliks už borto. Sulaukiame priekaištų, kad parama nueis pravalgymui. Visiška netiesa. Mes siekiame, kad didėtų mūsų prekinių ūkių konkurencingumas, bet negalime nuo žemės nuvaryti smulkesniųjų ūkių, kurie gal ir nesukuria didelės pridėtinės vertės, bet užsidirba pakankamai pajamų savo šeimoms išlaikyti.

O kokius įsipareigojimus turi prisiimti patys žemdirbiai?

Norėčiau palinkėti, kad žemdirbiai labai atsakingai vertintų savo galimybes, pretenduodami į paramą. Augalininkystėje paramos intensyvumas siekia 40 proc., gyvulininkystėje – 50 proc., taigi reikia turėti gana didelę savo pinigų dalį. Kitas momentas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, tai, kad per paramos laikotarpį pareiškėjas turi pasiekti tam tikrų rezultatų – ar tai galvijų skaičius turi išaugti, ar pelningumas padidėti, ar dar kiti dalykai. Tai yra griežtai prižiūrima ir kontroliuojama. Todėl labai svarbu įvertinti visas aplinkybes, kad paskui nebūtų nusiskundimų, jog rezultatų taip ir nepasisekė pasiekti. Tarkim, smulkesniems nebūtina iš karto prašyti visos didžiausios paramos sumos – 400 tūkst. eurų. Galima pradėti nuo mažesnės sumos, o per kitą paraiškų priėmimą vėl teikti projektą ir gauti likusią dalį. Kartais mums, lietuviams, yra būdinga imti viską, kiek duoda, negalvojant, ką daryti su ta parama. Deja, pasitaiko tokių atvejų, kai žemdirbiams nepasiseka įgyvendinti užsibrėžtų tikslų. Žinoma, tam būna ir objektyvių priežasčių, kaip, tarkim, labai kritusios pieno supirkimo kainos, o pieno ūkiai įgyvendina projektus, yra pasiėmę paskolų. Kiekvienas toks atvejis yra vertinamas ir analizuojamas atskirai.

Kaip vertinate projektų atrankai pasirinktą balų sistemą? Yra žemdirbių, manančių, kad jie taip ir nepajėgs įveikti numatytosios projektų atrankos balų ribos.

Atrankos sistema – 100 balų – pasirinkta visiškai reali. Projekto praeinamumo rodiklis – 35 balai tikrai nėra didelis. Ministerija buvo pasiūliusi 45 balų praeinamumo rodiklį, tačiau socialiniai partneriai pageidavo kitaip, buvo įsiklausyta į jų nuomonę ir paliktas galioti jų pasiūlymas. Kaip jau minėjau, smulkesnieji ūkiai gauna 20 atrankos balų, jei esi jaunas ūkininkas, gauni dar 15 balų, jei imiesi prioritetinių veiklos sričių – dar 10 balų. Tikrai šiuo atveju nėra ko skųstis. Nepasitenkinimo kalbos sklinda tendencingai ir melagingai, neva ministerija norinti kažkam sukurti blogesnes sąlygas. Tai netiesa, tokias kalbas vadinu tuščiu politikavimu bei noru, kad 5-6 proc. ūkių valdytų visą žemę ir galvijus.

Kai kas iš žemdirbių pageidautų atskiros paramos fiziniams ir juridiniams asmenims. Kokia Jūsų nuomonė?

Diskriminuoti ūkius pagal teisinę formą negalime, bet ir nėra jokio reikalo. Juk yra fizinių asmenų ūkių, didesnių negu bendrovės, kurie yra juridiniai asmenys. Negalime išskirti juridinių asmenų, nes jie, kaip ir fiziniai asmenys, kuria pridėtinę vertę ir turi teisę kartu su kitais konkuruoti. Šiuo atveju svarbu, kad visiems segmentams būtų sudarytos sąlygos gauti paramą, ir tai yra padaryta. Smulkesnieji pusiau natūriniai ūkiai gali gauti 15 tūkst. eurų supaprastintą paramą, jiems ir paraiškų priėmimas atskirai organizuojamas. Tie smulkesnieji negalės konkuruoti su stambiaisiais, bet galės, pasinaudodami parama, įsigyti pieno separatorių, melžimo aparatą, šaldytuvą pienui atšaldyti ar mini traktorių. Toks paraiškų priėmimas vyks jau šį pavasarį, tikimės, kad jis patenkins pusiau natūrinių ūkių poreikius. Skatiname, kad tokie ūkiai kooperuotųsi ir įgyvendintų visą maisto grandinę – nuo žaliavos gamybos iki perdirbimo ir prekybos.

Paprastai kviečiame į kaimą grįžti jaunimą. Ką jiems galėtume pasiūlyti?

Šiuo laikotarpiu labai supaprastinome paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Jauniesiems šiuo laikotarpiu galime pasiūlyti pradėti kurtis nuo nulio, jie gali grįžti iš užsienio ir pradėti veiklą. Asmuo gali ateiti visiškai be patirties, tačiau jam būtina sukurti tokį verslo planą, kuriame įrodytų, kad per numatytą laiką jis pasieks tam tikrų rezultatų. Asmuo gali net žemės neturėti ar turėti nuomojamos, tačiau jei turi nuosavos bent 5 ha, tai gauna 10 prioritetinių balų. Jauniesiems ūkininkams nereikia ir specialaus išsilavinimo, tačiau jei jį turi, jis yra vertinamas (tarkim, aukštasis žemės ūkio išsilavinimas) 10 prioritetinių balų. Noriu pabrėžti, kad jauniesiems ūkininkams mes išsiderėjome didžiausią paramą tarp Baltijos šalių ir Lenkijos. Jei jaunasis ūkininkas kurs gyvulininkystės srities ūkį, jis gaus 60 tūkst. eurų, jei augalininkystės – 50 tūkst. eurų, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje parama siekia tik 40 tūkst., Lenkijoje – 25 tūkst. eurų.

Ir Lietuvoje viešėjęs EK atstovas Felix Lozano Gallego, ir Jūs minėjote, jog kaimo plėtros programa nėra iškalta akmenyje, todėl ją bus galima keisti ir tobulinti. Kaip manote, kokie tai galėtų būti atvejai?

Kai aš pradėjau dirbti žemės ūkio ministre 2014 m. liepą, programa jau buvo pateikta Europos Komisijai. Jei tuomet būtume pradėję ją keisti, tai ji nebūtų buvusi patvirtinta dabar, o gal tik metų pabaigoje. Mes jau tuomet su socialiniais partneriais kalbėjome, kad norėsime peržiūrėti programą. Esame sutarę, kad dabar pradėsime įgyvendinti pagrindines priemones ­ „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, o paskui viską peržiūrėsime. Norime kiek sumažinti visų numatytųjų priemonių, o daugiau lėšų skirti toms, kurios kuria didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas, didina konkurencingumą, turi įtakos visai kaimo plėtrai. Priemonei „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ norime skirti tokią pačią pinigų sumą, kokia modernizavimui buvo skirta ankstesniuoju laikotarpiu, tuo tarpu dabar ji numatyta bent 80 mln. eurų mažesnė. Kai pragyvensime šiuo metus, žiūrėsime, ar dar ką nors reikia keisti, matysime, ar paklausios programos priemonės, ar žemdirbiams patogu jomis naudotis. Iki 2023 m. pabaigos, o tiek bus vykdoma ši programa, ir situacija, ir žemdirbių poreikiai gali keistis, todėl nuolat dirbsime su socialiniais partneriais ranka rankon ir ieškosime tinkamų sprendimų, kad programa visiems būtų priimtina.

Joomla templates by a4joomla