ducklings2.jpg

Naujienos

Ūkininkams informacija

VALSTYBINĖS ŽEMĖS BEI MIŠKO SKLYPŲ PARDAVIMO IR NUOMOS

AUKCIONŲ VYKDYMAS INTERNETE

Informuojame, kad valstybės įmonė Valstybės žemės fondas teisės aktų nustatyta tvarka sėkmingai organizuoja ir vykdo valstybinės žemės bei miško sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus. Modernizavus valstybinės žemės bei miško sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarką bei įdiegus naują elektroninę aukcionų sistemą, pasikeitė aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarka – aukcionų skelbimas, dokumentų pateikimas, nuomos ir pardavimo aukcionai dabar vyksta tik elektroninėje erdvėje (interneto svetainėje http://aukcionai.vzf.lt).

Pradėjus aukcionus vykdyti elektroninėje erdvėje, valstybinės žemės bei miško sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų vykdymas tapo viešesnis, skaidresnis ir taupantis visų aukcionų dalyvių laiką, kadangi aukcionų dalyviams nebereikia niekur vykti – viskas vyksta internetu elektroninėje erdvėje. Aukciono dalyviai vienu metu, neišvykdami iš savo gyvenamosios ar darbo vietos, gali iš karto dalyvauti keliuose tuo pačiu metu vykstančiuose valstybinės žemės bei miško pardavimo ar nuomos aukcionuose. Sistema yra aiški ir paprasta vartotojui, o į iškilusius klausimus visuomet pasirengęs atsakyti aukciono administratorius.

Kviečiame visus susidomėjusius valstybinės žemės bei miško sklypų pirkimu ir nuoma užsiregistruoti interneto svetainėje http://aukcionai.vzf.lt ir aktyviai dalyvauti valstybinės žemės bei miško sklypų pirkimo bei nuomos aukcionuose.

                                                          Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo informacija

Ūkininkams informacija

Ministerija ir žemdirbiai taria tvirtą „ne” GMO

           Žemės ūkio ministerija taria tvirtą „ne” genetiškai modifikuotiems augalams Lietuvos žemės ūkyje. Šiai pozicijai vieningai pritarė ir į ministeriją susirinkę ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, bitininkų, ekologinių ūkių ir grūdų augintojų atstovai. ,,Sveikas, natūralus maistas yra pagrindinis mūsų prioritetas. Lietuvai svarbu išlaikyti šalies, gaminančios natūralius produktus, reputaciją ir taip užsitikrinti geresnes lietuviškos produkcijos eksporto sąlygas“, – teigia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

             Šį pavasarį įsigalioja nauja ES direktyva dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), kuri numato galimybę šalims narėms savarankiškai apsispręsti, nori ar ne auginti ES įteisintus genetiškai modifikuotus augalus.

             Kol kas vienintelis ES leidžiamas auginti genetiškai modifikuotas augalas yra kukurūzai MON810, tačiau šiuo metu Europos Komisijai yra pateiktos paraiškos dėl įteisinimo auginti dar 8 genetinių modifikacijų kukurūzų. Visos ES šalys turi dėl to pareikšti savo nuomonę.

             ŽŪM susirinkę žemdirbių atstovai vienareikšmiškai pasisakė prieš šių naujų kukurūzų veislių įteisinimą. „Leidę auginti GMO augalus, atvertume Pandoros skrynią. Turime priešintis kiek galime visuose lygiuose – ir valdžios, ir žemdirbių. Mes turime būti kaip vienas kumštis“, – pabrėžė Jonas Sviderskis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas. „Ekologinei žemdirbystei Lietuvoje jau 25-eri. Jei įsileistume GMO, mums galas. Lietuva ekologinį žemės ūkį laiko prioritetine ūkio šaka, tad jos kirsti negalima“, – savo nuomonę išsakė Vanda Žekonienė, Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos atstovė.

                 Bitininkams nemenką įtarimą sukėlė GMO rekomenduojančių mokslininkų išvados. Jiems natūraliai kilo klausimas, ar ES lygiu auginti GMO kukurūzus siūlo firmų atstovai –mokslininkai ar nepriklausomi ekspertai. Pasak jų, tai principiniai skirtumai tarp mokslininkų. Bitininkai įžvelgia didelę grėsmę bitininkystės sektoriui pradėjus auginti GM augalus, nes GM augalų žiedadulkės patenka į medų ir gali kilti sunkumų realizuojant produkciją.

               Tai, kad turime ginti Lietuvoje užauginto derliaus išskirtinumą, auginti savo kraštą, susitikime pabrėžė visi jo dalyviai.

               Žemės ūkio ministerija siūlys atsakingai už GMO valdymą institucijai – Aplinkos apsaugos ministerijai pateikti Europos Komisijai Lietuvos kreipimąsi, kad mūsų šalies teritorijoje nebūtų taikomi jokie leidimai auginti GMO.

Ūkininkams informacija

Nauja: kompensuojama dalis palūkanų už kreditus

Žemės ūkio ministerija patvirtino naują dalies palūkanų, kurias sumokėjo kaimo vietovėje veikiantys ūkio subjektai už investicinius kreditus ir už suteiktas lizingo bendrovės paslaugas įsigyjant turtą išsipirktinai, kompensavimo tvarką.

Galimybės kompensuoti dalį palūkanų už investicinius kreditus nebuvo beveik penkerius metus, kai dėl sudėtingos šalies finansinės padėties nuo 2010 m. sausio 1 d. dalies palūkanų, sumokėtų už investicinius kreditus, kompensavimas buvo sustabdytas.

Šiuo metu dalis palūkanų, sumokėtų už investicinius kreditus, kompensuojama ir už kreditus, paimtus su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (Bendrovė) garantija, ir už kreditus, paimtus be garantijos.

Kai palūkanos, sumokėtos už investicinius kreditus ir lizingo paslaugas, yra su garantija, gali būti kompensuojama 30 proc. (jauniesiems ūkininkams – 40 proc.) už ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį nuo kredito ar lizingo sutarties pasirašymo dienos. Dalies palūkanų kompensavimą administruoja ir lėšas išmoka Bendrovė.

Kai palūkanos, sumokėtos už investicinius kreditus ir lizingo paslaugas, dėl kurių nėra suteikta Bendrovės garantija, taip pat gali būti kompensuojama 30 proc. (jauniesiems ūkininkams – 40 proc.). Sprendimą priima savivaldybė, o lėšas išmoka Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

Visiems, imantiems kreditus trumpalaikiam turtui įsigyti, palūkanų kompensavimo procentas padidintas iki 80 proc. Sprendimą dėl dalies palūkanų kompensavimo priima savivaldybė, lėšas išmoka Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Ūkininkams informacija

Per 13 mln. eurų – mėsiniams galvijams ir avims

 

Žemės ūkio ministerija, siekdama suteikti finansinę paramą mėsinių galvijų ir mėsinių avių ūkiams, parengė išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis mokėjimo taisykles.

„Norėdami paskatinti gyvulininkystės plėtrą, padidinti mėsinių gyvulių gamybos lygį,pasirūpinome skirti išmokas, kurios yra labai reikalingos žemdirbių pajamoms palaikyti“, – pabrėžė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Išmokos pagal specialiąją paramos schemą jautienos ir avienos sektoriams bus pradedamos mokėti nuo 2015 m. kovo 1 d. ir išmokėtos iki birželio 30 d.

Išmokos apskaičiuotos taikant progresinę išmokų skalę, t. y. kuo mažiau gyvulių, tuo didesnė išmoka. Už mėsinius galvijus bus mokama: 1–5 vnt. – 109,83 Eur išmoka, 6–50 vnt. – 105,93 Eur, 51–100 vnt. – 97,91 Eur, 101–150 vnt. – 94,05 Eur; 151 ir daugiau – 86,48 Eur.

Už mėsines avis bus mokama: 1-50 vnt. – 11,14 Eur; 51–100 vnt. – 7,80 Eur, 101–150 vnt. – 7,22 Eur, 151 ir daugiau – 6,30 Eur.

Tiesioginės išmokos už mėsinius galvijus ir mėsines avis mokamos vieną kartą per metus iš Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšų. Iš viso tiesioginėms išmokoms už 2014 metais išlaikytus mėsinius gyvulius numatyta skirti 13,2 mln. Eur, už mėsinius galvijus – 11,9 mln. Eur, už mėsines avis – 1,3 mln. Eur.

Mėsinių gyvulių laikytojai, kurie atitiks reikalavimus gauti bet kurias kitas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už galvijus ir (ar) avis, turės teisę pretenduoti į kitas išmokas pagal kelias paramos schemas.

2014 metais buvo laikoma 112,457 tūkst. mėsinių galvijų ir 134,318 tūkst. mėsinių avių.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Ūkininkams informacija

                               Minimalus degalų akcizo mokestis privalės tapti realybe žemės ūkyje

                                                      

           Visos kaimyninės valstybės jau yra įvedusios degalų akcizo mokestį žemės ūkyje, nes to reikalauja ES Energetinė direktyva. Lietuva yra vienintelė ES valstybė, kurioje žemės ūkiui taikoma 100 procentų nuolaida degalų akcizo mokesčiui. Siekiamas įvesti akcizo mokestis Lietuvos žemdirbiams tesudarys minimaliai reikalaujamus 2,1 eurocento litrui degalų, kai tuo tarpu kiti šalies ūkio subjektai moka 40 eurocentų mokestį.

           Iki šiol visos ES valstybės taikė skirtingo dydžio akcizo mokesčio lengvatas žemės ūkio ir vidaus vandenų žvejybos bei akvakultūros sektoriuje, tačiau pasikeitę ES reglamentai reikalauja, kad šis mokestis atitiktų bent jau minimalų dydį, kuris yra 2,1 eurocento litrui degalų. Kipras pernai iškėlė akcizo mokesčio netaikymo klausimą ES Specialiajame žemės ūkio komitete, tačiau nieko nepasiekė. Artimiausi mūsų kaimynai, pavyzdžiui, Lenkija akcizo mokestį taiko jau nuo 2006 metų. Estija yra įvedusi 11,95 ct mokestį, o Latvija nuo 2015 m. liepos 1 d. jį didins nuo 2,1 iki 5 ct.

             Anksčiau ES Energetinė direktyva leido žemės ūkio sektoriuje taikyti nulinį mokesčio tarifą ir praėjusiais metais Lietuvos žemės ūkio ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą dėl lengvatinių degalų normų perskirstymo. Pasikeitus ES teisės nuostatoms, privalome keisti ir Akcizų įstatymą, kuriame turi būti įtvirtinta nuostata dėl minimalaus akcizo žemės ūkio ir akvakultūros sektoriui.

                 Jeigu Lietuvoje nebus įvestas bent minimalus akcizo mokestis, gresia didelės ES sankcijos – nuo 100 iki 550 mln. eurųuž 2007–2014 metus, taip pat ir baudos už įsipareigojimų nevykdymą.

                   Atkreiptinas dėmesys, kad minimalus degalų akcizo mokestis, lyginant su vis dar gaunama parama iš valstybės, yra labai mažas. Pavyzdžiui, Lietuvoje žemės ūkis per 2013 m. dėl beakcizių degalų lengvatos gavo 95 mln. eurų papildomos paramos, o įvedus privalomąjį mokestį minėtoji parama vis dar sudarys apie 90 mln. eurų. Svarbu ir tai, kad Lietuvoje dyzelino kaina taip pat yra nukritusi, tad minimalus akcizo mokestis neturės esminės įtakos gamybos sąnaudoms.

                      „Sprendimas dėl akcizo mokesčio šiuo metu yra Seimo rankose. Tad jeigu mokestis nebus įvestas, valstybė turės prisiimti atsakomybę dėl gresiančių sankcijų, galinčių siekti daugiau kaip pusę milijardo eurų“, – situaciją apibūdina žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius.

 

 

Ūkininkams informacija

Žemdirbiai ir toliau galės įsigyti žemės ūkio technikos lizingu

Žemės ūkio ministerija suinteresuota, kad žemdirbiai galėtų įsigyti naujausios technikos ir taip didinti savo ūkių našumą. Todėl, kaip ir 2007–2013 metų programiniame laikotarpyje, taip ir 2014 – 2020 metais žemės ūkio technikos įsigijimas finansinės išperkamosios nuomos būdu ir toliau bus finansuojamas. „Žemdirbių technika neužsibūna valdininkų kabinetuose, o paramos suteikimo sąlygos yra dėliojamos taip, kad žemdirbių interesai būtų apsaugoti ir jie galėtų didinti savo gaunamas pajamas. Tačiau negalime nusižengti priimtoms nuostatoms, kurios yra vienodos visose sektoriuose“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Žemės ūkio technikos įsigijimas lizingo būdu

Naujajame 2014-2020 metų finansiniame laikotarpyje žemės ūkio technikos įsigijimas finansinės išperkamosios nuomos būdu (lizingu) bus finansuojamas. Parama už lizinguojamą turtą bus suteikiama pagal 2007-2013 metais galiojusias taisykles. Iš paramos lėšų bus padengiamos mėnesinės lizinguojamo turto įmokos. Lizingo būdu įsigyta technika taps ūkininko nuosavybe per 24 arba 36 mėnesius nuo tos dienos, kai bus pasirašyta paramos paskyrimo sutartis ar priimtas sprendimas skirti paramą. Perkant žemės ūkio techniką lizingu, turto įkeitimas yra nereikalingas, nes faktinis turto savininkas yra lizingo bendrovė.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje yra numatyta, kad projekto, kuriam buvo gauta parama įgyvendinimo laikotarpis gali trūkti 2 ar 3 metus, o kontrolės – 5 metus nuo paskutinio paramos lėšų išmokėjimo gavėjui. Jeigu būtų nustatytas ilgesnis projekto įgyvendinimo laikotarpis, sutapatinus jį su kontrolės laikotarpiu, bendras kontrolės laikotarpis sudarytų net 10 metų. Tad paramos įsisavinimas pradėtų strigti.

Praėjusių metų patirtis parodė, kad toks paramos skyrimo už lizinguojamą turtą būdas yra ne tik praktiškas, bet priimtinas paramos gavėjams, ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms ar maisto gamybos įmonėms, todėl šios tvarkos ir toliau ketinama laikytis.

Paskolos žemdirbiams su garantija

Kredito įstaigos ir žemdirbiai aktyviai bendradarbiauja, nes norint modernizuoti ūkį, reikalingos didesnės investicijos, tad žemdirbiai ima paskolas. Jeigu žemdirbio įkeičiamas turtas yra per mažas, bankas ar kredito unija gali kreiptis į Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, prašydamas garantijos. „Blogų kreditų nėra daug, apie 1 procentą, nuo visų paskolų, kur garantiją suteikė mūsų fondas, tad bankrutavusių žemdirbių yra mažuma“, – sakė fondo direktorė Danguolė Čukauskienė. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas garantuoja kredito įstaigoms iki 70 procentų neatgautos kredito dalies grąžinimą. Kredito įstaigoms už kreditus, suteikiamus jauniesiems ūkininkams (iki 40 metų) ir ūkio subjektams, kurie užsiima gyvulininkyste, jeigu kreditai skirti gamybiniams pastatams įsigyti, jų statybai ir rekonstrukcijai, gamybinei įrangai ir (ar) gyvuliams įsigyti bei ūkio veiklos subjektams, apdraudusiems žemės ūkio augalus, garantuojamas iki 80 procentų neatgautos kredito dalies grąžinimas. Garantijos taip pat teikiamos finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms už ūkio subjektų lizingo būdu įsigyjamą naują žemės ūkio techniką bei kitus įrengimus, taikoma garantijos suma – iki 60 proc.

Žemės ūkio technikos įkeitimas

Žemdirbiai turi įkeisti turtą tik tuo atveju, jeigu jam įsigyti be ES paramos lėšų ima ir paskolą. Turto įkeitimas neapima lizingo paslaugų. Pagal formuojamą teismų praktiką bylose dėl išieškojimo iš už ES paramos lėšas įsigyto turto, jeigu asmuo gavo ES paramą ir įsigijo už ją turto, tas turtas yra apsaugotas. Tačiau išieškojimas yra galimas, jei paramos gavėjas pažeidžia teisės aktus, reglamentuojančius paramos gavimą, todėl šita apsauga nėra absoliuti. Bankai negali pradėti išieškojimo dėl to, kad paramą gaunantis asmuo vėluoja/negali su jais atsiskaityti. Ši nuostata yra universali ir galioja visuose sektoriuose, kuriuose yra teikiama Europos Sąjungos parama, tad ji taikoma ne tik žemdirbių turtui.

Daugiau informacijos apie Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programą galite rasti čia: www.zum.lt arba čia: http://www.zum.lt/index.php?1989161447

Ūkininkams informacija

Daugiau nei 5 mln. tonų grūdų – absoliutus rekordas

2014 metai Lietuvai buvo bene patys derlingiausi – nuimtas rekordinis grūdų kiekis, daugiau nei 5 mln. tonų, tokio kiekio grūdų dar nėra buvę per visą Lietuvos istoriją.

„Praėjusių metų pavasarį prognozės buvo ganėtinai liūdnos, tačiau pasibaigus metams matome, kad užauginome rekordinį grūdų kiekį, mūsų specialistai prognozavo apie 5 mln. tonų, o skaičiai yra dar didesni, tai absoliutus Lietuvos rekordas ir labai geros naujienos“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Praėjusiais kalendoriniais metais nuimta 5324,1 tūkst. t iš jų javų grūdų – 5123,2 tūkst. t.   t.y. 16,6 proc. daugiau nei pernai. Preliminariais duomenimis, iš šalies grūdų augintojų per 2014 kalendorinius metus nupirkta 3,24 mln. t. įvairių rūšių grūdų ir 0,4 mln. t rapsų už 595,6 mln. Eur. Palyginti su 2013 metais, grūdų supirkimas padidėjo 9,8 proc., tačiau rapsų supirkimas sumažėjo penktadaliu. 2014 kalendoriniais metais iš Lietuvos išvežta 3,1 mln. t grūdų, daugiausia kviečių – 2,5 mln. t (83 proc.) ir 0,33 mln.t rapsų. Palyginti su 2013 metais, grūdų eksportas padidėjo beveik ketvirtadaliu (24,5 proc.), o rapsų – 13,2 proc. sumažėjo. 2014 metais, palyginti su 2013 metais, 31,6 proc. padidėjo kviečių eksportas.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. derliui pasėta 764,7 tūkst. ha žieminių javų ir rapsų arba 28 proc. daugiau nei 2014 metų derliui. Daugiausia žieminių augalų pasėta Šiaulių apskrityje, beveik 200 tūkst. ha, t.y.   ketvirtadalis šalies žiemkenčių pasėlių plotų. Toliau seka Kauno apskritis – 145,2 tūkst. ha, Panevėžio – 125,2 tūkst. ha, Marijampolės – 110,7 tūkst. ha. Gerokai, net 48 proc., padidėjo žieminių kviečių ir 11 proc. žieminių rapsų pasėlių plotai. Iš žieminių augalų nuosekliai didėja kviečių ir rapsų pasėlių plotai.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Ūkininkams informacija

Rytinė sesija: 9–12 val., popietinė sesija: 14–17 val.

DARBOTVARKĖ

9.00-9.05 arba 14.00-14.05 Įžanginis sveikinimo žodis (Delegacijos vadovas)

9.05-11.05 arba 14.05-16.05 Tiesioginė parama 2015 m. (Bendrieji reikalavimai, Aktyvus ūkininkas, Žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai, Žalinimas, Susietoji parama, Jauniesiems ūkininkams skirta išmoka už plotus) Pranešėjai: Išmokų už plotus skyriaus atstovai.

11.05-11.50 arba 16.05-16.50 Klausimai, diskusija.

11.50-12.00 arba 16.50-17.00 Apibendrinimas

RENGINIŲ GRAFIKAS

Apskritis

Renginio data, savaitės diena

Renginio laikas

Renginio vieta

Tauragės

2015-02-23

Pirmadienis

9-12 val.

Tauragė, Respublikos g. 2, (Tauragės rajono savivaldybės administracijos pastatas)

Klaipėdos

14-17 val.

Kretinga, J. Pabrėžos g. 1, (Kretingos rajono kultūros centro pastatas)

Telšių

2015-02-24

Antradienis

9-12 val.

Telšiai, Žemaitės g. 14 (Telšių rajono savivaldybės administracijos pastatas)

Šiaulių

14-17 val.

Šiauliai, Vilniaus g. 263 (Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pastatas)

Marijampolės

2015-02-25

Trečiadienis

9-12 val.

Marijampolė, Basanavičiaus aikštė 1, (Marijampolės savivaldybės administracijos pastatas)

Alytaus

14-17 val.

Simnas, Vytauto g. 38 (Simno kultūros centro pastatas)

Kauno

2015-02-26

Ketvirtadienis

9-12 val.

Kaunas, Savanorių pr. 371 (Kauno rajono savivaldybės administracijos pastatas)

Panevėžio

14-17 val.

Panevėžys, Vasario 16-osios g. 27 (Panevėžio rajono savavaldybės administracijos pastatas)

Utenos

2015-02-27

Penktadienis

9-12 val.

Utena, Utenio a. 4 (Utenos rajono savivaldybės administracijos pastatas)

Vilniaus

14-17 val.

Vilnius, Gedimino pr. 19 (Žemės ūkio ministerijos pastatas).

Ūkininkams informacija

Naujienos apie tiesioginę paramą – arčiau žmonių

Žemės ūkio ministerija, siekdama glaudžiau bendradarbiauti su savivaldybėmis administruojant žemės ūkiui skirtą paramą tiesioginėmis išmokomis ir tinkamai pasirengiant žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui, pirmą kartą ėmėsi iniciatyvos priartinti informaciją prie žmonių ir apmokyti ūkininkus, savivaldybių bei seniūnijų žemės ūkio skyrių darbuotojus – vasario mėn. savivaldybėse bus organizuojami seminarai „Tiesioginė parama nuo 2015 m.“.

Ministerijos, Nacionalinės mokėjimo Agentūros bei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atstovai aplankys 10 savivaldybių visoje Lietuvoje. Seminaruose bus detaliai pristatyti bendrieji tiesioginės paramos reikalavimai 2015 m., aptarta aktyvaus ūkininko sąvoka, žalinimo reikalavimai, susietoji parama, jauniesiems ūkininkams skirta išmoka už plotus ir atsakyta į susirinkusiųjų klausimus.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Ūkininkams informacija

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2002 M. RUGSĖJO 23 D. ĮSAKYMO NR. 486/359 „DĖL MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ PADARYTOS ŽALOS ŽEMĖS ŪKIO PASĖLIAMS, ŪKINIAMS GYVŪNAMS IR MIŠKUI APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2015 m. sausio 22 d. Nr. D1-69/3D-36

Vilnius

P a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir jį išdėstome nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ PADARYTOS ŽALOS ŽEMĖS ŪKIO PASĖLIAMS, ŪKINIAMS GYVŪNAMS IR MIŠKUI APSKAIČIAVIMO METODIKOS

PATVIRTINIMO

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi,

t v i r t i n a m e Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką (pridedama) “.

Aplinkos ministras                                                                                                 Kęstutis Trečiokas

Žemės ūkio ministrė                                                                                           Virginija Baltraitienė


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2015 m. sausio 22 d.

įsakymo Nr. D1-69/3D-36 redakcija)

MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ PADARYTOS ŽALOS ŽEMĖS ŪKIO PASĖLIAMS, ŪKINIAMS GYVŪNAMS IR MIŠKUI APSKAIČIAVIMO METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – metodika) reglamentuoja dėl medžiojamųjų gyvūnų pakenkimų žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi taikyti žemės ūkio pasėlių savininkas.

2. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui, hidrotechnikos įrenginiams, vadovaujantis šia metodika, vertinama ir apskaičiuojama LietuvosRespublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnyje numatytais atvejais.

Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 kalendorinėms dienoms (šiuo atveju laikotarpį, kada žala yra geriausiai matoma ir ją įmanoma įvertinti, pasirenka savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti).

Vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas (1 priedas).

3. Žalą atlyginant valstybės vardu, vadovaujamasi 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje (OL 2013 L 352, p. 9), 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2013 L 352, p. 1),2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 717/ 2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje (OL 2014 L 190, p. 45 ) nuostatomis.

4. Kai žala atlyginama valstybės vardu, ją skaičiuojantiinstitucija, vadovaudamasi Suteiktos valstybės pagalbos registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios“, ir Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1S-111 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklių patvirtinimo“, patikrina, ar bendra per atitinkamus mokestinius ir dvejus ankstesnius mokestinius metus žemės savininkui, naudotojui ar valdytojui suteikta de minimis pagalba, į kurią įskaitomos ir išmokos už žalą pagal šią metodiką, neviršys 3 punkte nurodytuose Reglamentuose nustatyto maksimalaus leistino de minimis pagalbos dydžio. Jeigu, išmokėjus kompensacinę išmoką, būtų viršytas maksimalus leistinas de minimis pagalbos dydis, apskaičiuota išmoka sumažinama tiek, kad nebūtų pažeistas atitinkamas reglamentas. Informacija apie suteiktą de minimis pagalbą žemės, miško ar vandens telkinio savininkui, naudotojui ar valdytojui, vadovaujantis Suteiktos valstybės pagalbos registro nuostatais ir Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklėmis, teikiama Suteiktos valstybės pagalbos registrui ir išmoką gavusiam žemės, miško ar vandens telkinio savininkui, naudotojui ar valdytojui. Žalą apskaičiavusiinstitucija informuoja žemės sklypo, miško ar vandens telkinio savininką, naudotoją ar valdytoją apie jam apskaičiuotą de minimis pagalbos dydį, kartu nurodydama Reglamentą.

5. Jei žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams jau išmokėta draudimo išmoka už žemės pasėlių, gyvūnų ar gyvulių, miško, hidrotechnikos įrenginių ar kitų objektų sunaikinimą ar sužalojimą, iš žalos atlyginimo sumos atimama draudimo išmoka. Visais atvejais medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kompensuojama suma ūkio subjektui neturi viršyti jo patirtų faktinių nuostolių.

6. Pagrindinės šioje metodikoje vartojamos sąvokos:

6.1. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams − žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, kultūrinėms pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami.

6.2. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala miškui − žala, kurią medžiojamieji gyvūnai per metus padaro pakenkdami miško želdiniams ir žėliniams, jaunuolynams ar medynuose augantiems medžiams, nuskabydami jų ūglius, nulaupydami ar nutrindami žievę, nugrauždami kamienus, užtvindydami mišką vegetacijos laikotarpiu, jeigu medžiai dėl to nudžiūsta.

6.3. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala ūkiniams gyvūnams medžiojamųjų gyvūnų daromas poveikis ūkiniams gyvūnams, dėl kurio pastarieji sužalojami arba nugaišta.

6.4. Miško supamas žemės ūkio pasėlis – žemės ūkio pasėlis, kurio ne mažiau kaip 75 procentai sklypo perimetro ribojasi su mišku, esančiu ne toliau kaip 500 m atstumu.

6.5. Ūkinis gyvūnas − gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais.

6.6. Kitos vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“ (toliau – Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai).

II SKYRIUS

ŽEMĖS ŪKIO PASĖLIAMS PADARYTOS ŽALOS APSKAIČIAVIMAS

 

7. Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas:

7.1. plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai;

7.2. pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę:

X =

S1p1+S2p2+S3p3+…+Snpn

, (%)

S1+S2+S3+…+Sn

X - vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas, %;

S1, S2, S3...Sn - pasėlio dalių, pakenktų nevienodai intensyviai, plotai, ha;

p1, p2, p3...pn - atskirų pakenktų pasėlio dalių pakenkimo intensyvumas, %.

8. Derliaus netekimas (centneriais) apskaičiuojamas padauginant einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei vedama dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei vedama supaprastintoji arba nevedama jokia apskaita) pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas, pagal formulę:

N =

DX(S1+S2+S3+…+Sn)

, (cnt)

100

N - derliaus netekimas, cnt;

D - einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei vedama dvejybinė ar supaprastintoji apskaita) arba savivaldybės (jei nevedama jokia apskaita) pasėlio vidutinis derlingumas, cnt/ha.

9. Derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei vedama dvejybinė ar supaprastintoji apskaita) arba savivaldybės teritorijoje (jei nevedama jokia apskaita) pasėlio vidutinis derlingumas gali būti proporcingai mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ir (ar) kitus veiksnius. Pasėliams, kuriems žala padaroma dėl to, kad derlius vėluojamas nuimti laiku (javams (išskyrus grikius), rapsams − po rugsėjo 1 d., grikiams – po spalio 15 d., kukurūzams − po lapkričio 1 d. (auginamiems grūdams – po lapkričio 30 d.), bulvėms ir burokėliams− po spalio 1 d., kopūstams ir morkoms – po lapkričio 1 d., pašariniams runkeliams – po lapkričio 1 d., cukriniams runkeliams – po gruodžio 1 d., vidutinis derlingumas proporcingai mažinamas, atsižvelgiant į derliaus praradimą ir kokybės prastėjimą dėl vėlavimo jį nuimti, arba žala visiškai neapskaitoma ir neatlyginama, jeigu pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių arba vėliau juos sunaikino medžiojamieji gyvūnai dėl to, kad derlius buvo paliktas nenuimtas.

10. Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas (toliau ‒ normatyvinės kainos).

Apskaičiuojant žalos piniginę išraišką dėl daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų pakenkimo, prie negautos produkcijos vertės pridedamos daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos, nurodytos normatyvinėse kainose.

11. Jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių darbų pradžios arba vertinant žalą nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams įveisti. Visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų.

12. Žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį.

13. Kmynų pasėliams padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu kmynų pasėliai buvo aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į minėtus pasėlius.

III SKYRIUS

ŪKINIAMS GYVŪNAMS PADARYTOS ŽALOS APSKAIČIAVIMAS

14. Padaryta žala sunaikinus ūkinius gyvūnus apskaičiuojama pagalūkinio gyvūno (gyvojo svorio) praėjusio mėnesio vidutinę rinkos kainą (vidutine rinkos kaina pripažįstama ūkinio gyvūno (gyvojo svorio) vidutinė supirkimo kaina (Eur už 100 kg), skelbiama interneto svetainėje http://www.vic. Lt / Statistinė informacija / Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema / Mėsos sektorius / Vidaus rinka), atsižvelgiant į ūkinių gyvūnų rūšį, amžiaus grupę, jų skaičių ir svorį.

Padaryta žala sunaikinus ūkinius gyvūnus pagal šios metodikos 14 punkto nuostatas apskaičiuojama pagal formulę:

N = SUM (j) [(gj × sj × kj)], Eur

N – nuostoliai, patirti sunaikinus ūkinius gyvūnus, Eur;

SUM – suma;

j – ūkinio gyvūno rūšis (aibė);

gj – ūkinių gyvūnų skaičius pagal j rūšį, vnt.;

sj – ūkinių gyvūnų pagal j rūšį ir amžiaus grupę svoris (gyvuoju arba atstatomuoju svoriu po sunaikinimo), kg;

Atstatomasis svoris po sunaikinimo, dėl ko ūkiniai gyvūnai sužalojami ir (ar) nugaišta, apskaičiuojamas atsižvelgiant į prieš sunaikinimą buvusį ūkinio gyvūno gyvąjį svorį.

kj – ūkinio gyvūno pagal j rūšį ir amžiaus grupę (gyvojo svorio) praėjusio mėnesio vidutinė rinkos (supirkimo) kaina, Eur už 100 kg (be PVM).

15. Jeiguūkinio gyvūno (gyvuoju svoriu) praėjusio mėnesio vidutinė rinkos (supirkimo) kaina neskelbiama šios metodikos 14 punkte nurodytoje interneto svetainėje, vadovaujamasi normatyvinėmis kainomis.

Padaryta žala sunaikinus ūkinius gyvūnus pagal šiame punkte nurodytas sąlygas apskaičiuojama pagal formulę:

N = SUM (j) [(gj × kj)], Eur

N – nuostoliai, patirti sunaikinus ūkinius gyvūnus, Eur;

SUM – suma;

j – ūkinio gyvūno rūšis (aibė);

gj – ūkinių gyvūnų skaičius pagal j rūšį, vnt.;

kj – ūkinio gyvūno pagal j rūšį ir amžiaus grupę normatyvinė kaina, o, jei ūkinio gyvūno pagal amžiaus grupę normatyvinė kaina nurodyta per intervalą, tuomet taikoma minimali normatyvinė kaina (Eur už vnt.) (be PVM),padauginta iš koeficiento 1,5, tačiau neviršijant tos pačios amžiaus grupės ūkiniam gyvūnui taikomos maksimalios normatyvinės kainos.

16. Padaryta žala sužalojus ūkinius gyvūnus apskaičiuojama ir atlyginama pateikus gydymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir veterinarijos gydytojo dokumentą apie ūkinio gyvūno sužalojimą.

IV SKYRIUS

MIŠKUI PADARYTOS ŽALOS APSKAIČIAVIMAS

 

17. Želdiniuose, žėliniuose, jaunuolynuose ir vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinių rūšių medžių daliai nustatyti vertinamo miško sklypo įstrižainėje kas 25 metrai vienas nuo kito išskiriamos apvalios apskaitos aikštelės, kurių spindulys – 4 metrai.

Apskaitos aikštelėse turi būti išskiriama:

 

Sklypo plotas, ha

iki 0,10

0,11–0,50

0,51–1,00

1,01–3,00

3,01–6,00

6,01–9,00

9,01–12,00

12,01 ir daugiau

 

Apskaitos barelių skaičius, vnt.

Želdiniai, žėliniai ir iki 20 metų amžiaus jaunuolynai, taip pat vyresni medynai, jeigu juose dėl medelių būklės (vidutinio aukščio) elniniai žvėrys tebeskabo ūglius ir laužo kamienus

1

2

4

6

8

10

12

15

vyresnio amžiaus medynai

4

6

6

6

10

10

10

10

                     

18. Apskaitos aikštelėse apskaitomi tik tikslinių rūšių medžiai, suskirstant juos pagal pažeidimo laipsnius pagal 2 priede pateiktus kriterijus, išskyrus sunykusius dėl netinkamo pasodinimo, kenkėjų, ligų ir meteorologinių veiksnių, kurie į apskaitą netraukiami. Vertinant žalą vyresnio amžiaus medynuose, apskaitos aikštelėse apskaitomi tik perspektyvūs (I–III Krafto klasės) tikslinių rūšių medžiai.

19. Stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinės rūšies medžių dalis sklype nustatoma pagal formulę:

X =

m4x100

, %.

m1+m2+m3+m4

X – stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinių rūšių medžių dalis, %,

m1 – sveikų ir nedaug pažeistų medžių skaičius apskaitos aikštelėse, vnt.,

m2 – silpnai pažeistų medžių skaičius apskaitos aikštelėse, vnt.,

m3 – vidutiniškai pažeistų medžių skaičius apskaitos aikštelėse, vnt.,

m4 – stipriai pažeistų ir žuvusių medžių skaičius apskaitos aikštelėse, vnt.

20. Pirmos amžiaus klasės jaunuolynų pažeidimo atveju padarytos žalos piniginė išraiška apskaičiuojama 1 ha pažeisto miško atkūrimo ir išauginimo išlaidas padauginus iš stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinių medžių rūšių medelių dalies ir sklypo ploto pagal formulę:

N1 =

IsxXxP

, Eur.

100

N1 – žala dėl pirmos amžiaus klasės jaunuolyno pažeidimo, Eur,

Is – 1 ha pažeisto miško atkūrimo ir išauginimo išlaidos Eur už ha, kurias sudaro:

Eil. Nr.

Miško rūšinės sudėties grupės pagal vyraujančias medžių rūšis

Miško atkūrimo išlaidos,

Eur už ha

Miško želdinių apsaugos išlaidos*, Eur už ha

Miško želdinių priežiūros išlaidos*,

Eur už ha

Jaunuolynų ugdymo kirtimų išlaidos*,

Eur už ha

1.

Spygliuočiai

1014

1130

1144

261

2.

Minkštieji lapuočiai

1014

869

1144

232

3.

Kietieji lapuočiai (iki 75 proc.)

1303

2404

1187

261

4.

Gryni (76 proc. ir daugiau) kietieji lapuočiai ir liepynai

1564

2404

1274

261

* – skaičiuojamos, jeigu įrodoma, kad buvo taikytos miško želdinių ir žėlinių priežiūros, apsaugos priemonės, atlikti jaunuolynų ugdymo darbai,

X – stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinių medžių rūšių medžių dalis, %,

P – sklypo plotas, ha.

Tačiau, jeigu dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytų pakenkimų bendras gyvybingų medžių skaičius 1 ha pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 38 punktą neatitinka nustatytų reikalavimų, t. y. nepakankamas medynui suformuoti, padarytos žalos piniginė išraiška apskaičiuojama laikant, kad miškas yra žuvęs ir jį būtina atkurti. 1 ha miško atkūrimo išlaidos padauginamos iš sklypo ploto:

N1 = IsxP, Eur.

21. Antros amžiaus klasės ir vyresnio amžiaus medynų pažeidimo atveju žalos piniginė išraiška apskaičiuojama įvertinant žalą, susidariusią dėl medienos prieaugio praradimo:


N2 =

IpxSxP

, Eur.

100

N2 – žala dėl medienos prieaugio praradimo, Eur,

Ip – medienos prieaugio praradimo nuostoliai, iškertant nebrandžius 1,0 skalsumo medynus, nustatyti pagal 3 priedą, Eur už ha,

S – medyno skalsumas.

Tačiau, jeigu dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytų pakenkimų bendras gyvybingų medžių skaičius 1 ha pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 38 punktą neatitinka nustatytų reikalavimų, t. y. nepakankamas medynui suformuoti, padarytos žalos piniginė išraiška apskaičiuojama laikant, kad miškas yra žuvęs ir jį būtina iškirsti ir atkurti. Tokiu atveju medienos prieaugio praradimo nuostoliai, iškertant 1 ha nebrandaus medyno, padauginami iš skalsumo ir sklypo ploto ir pridedamos miško atkūrimo išlaidos:

N2 = IpxSxP + N1, Eur.

22. Kai miško želdiniai, žėliniai, jaunuolynai medžiojamųjų gyvūnų (pvz., bebrų) visiškai sunaikinti visame ar tik dalyje sklypo, apskaitos aikštelės neišskiriamos ir stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinių rūšių medelių (medžių) dalis nenustatoma. Nustačius sunaikintų želdinių, žėlinių ir jaunuolynų plotą, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama pagal Nuostolių dėl medienos prieaugio ir padaringumo praradimo, kai iškertamas nebrandus medynas, apskaičiavimo metodiką, pridedant pažeisto miško atkūrimo ir išauginimo išlaidas.

V SKYRIUS

HIDROTECHNIKOS ĮRENGINIAMS PADARYTOS ŽALOS APSKAIČIAVIMAS

23. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala hidrotechnikos įrenginiams atlyginama pateikus realiai patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

24. Pagrindžiamieji dokumentai hidrotechnikos įrenginiams yra nuolatinių apžiūrų žurnalas, kuris pildomas vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.03:2006 „Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros taisyklės“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-606 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.03:2006 „Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros taisyklės patvirtinimo“, ir realiai patirtų išlaidų sąskaitos už hidrotechnikos įrenginių remonto darbus.

_________________


Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės

ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui

apskaičiavimo metodikos

1 priedas

(Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto forma)

___________________ SAVIVALDYBĖS KOMISIJA MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ PADARYTAI ŽALAI APSKAIČIUOTI

MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ PADARYTOS ŽALOS APŽIŪROS AKTAS Nr.

_______________________

(data)

_______________________________________________________________

(vieta)

Mes,____________________ savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti:

1.______________________________________________________________________________

(vardas, pavardė)

2.______________________________________________________________________________

(vardas, pavardė)

3.______________________________________________________________________________

(vardas, pavardė)

4.______________________________________________________________________________

(vardas, pavardė)

5.______________________________________________________________________________

(vardas, pavardė)

dalyvaujant pareiškėjui____________________________________________________________,

(vardas, pavardė)

medžioklės plotų naudotojo atstovui___________________________________________________

(medžioklės plotų naudotojo pavadinimas)

_______________________________________________________________________________,

(vardas, pavardė)

apžiūrėjome vietoje medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą

(žemės ūkio pasėliams, miškui, ūkiniams gyvūnams, hidrotechnikos įrenginiams):

(kas netinka, išbraukti)

1.________________________ , bendras plotas ________ha, pažeidimas nustatytas ______ha plote,

(pavadinimas)

sunaikinta _______ procentų arba ____________ha.

2.________________________ , bendras plotas ________ha, pažeidimas nustatytas ______ha plote,

(pavadinimas)

sunaikinta ______ procentų arba _________ha.

Bendras žemės ūkio pasėlio / miško būklės įvertinimas vietoje_______________________________

(kas netinka, išbraukti)

___________________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________ savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti:

1.______________________________________________________________________________

(vardas, pavardė)                                                               (parašas)

2.______________________________________________________________________________

(vardas, pavardė)                                                               (parašas)

3.______________________________________________________________________________

(vardas, pavardė)                                                               (parašas)

4.______________________________________________________________________________

(vardas, pavardė)                                                               (parašas)

5.______________________________________________________________________________

(vardas, pavardė)                                                               (parašas)

Kiti dalyvavę asmenys:

1.______________________________________________________________________________

(vardas, pavardė)                                                               (parašas)

2.______________________________________________________________________________

(vardas, pavardė)                                                              (parašas)


Ūkininkams informacija

LR Žemės ūkio rūmams

                                                 2015-01-12


Nr. 2015-01/12

DĖL LR ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO

Lietuvos grūdų augintojų asociacija (toliau – Asociacija), atsižvelgdama į narių pareikštas pastabas dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Žemės įsigijimo įstatymas) taikymo problematikos ir įvertinusi, kad subalansuotas ir tinkamas teisinis reguliavimas yra viena iš būtinų sąlygų žemės ūkio politikos tikslų įgyvendinimui, teikia savo motyvuotus pasiūlymus dėl Žemės įsigijimo įstatymo keitimo. Asociacijos vertinimu, neatsižvelgus į toliau nurodomus pasiūlymus, netinkama Žemės įsigijimo įstatymo taikymo praktika sukels kliūtis nuosekliai ir tolygiai žemės ūkio plėtrai Lietuvoje.

1. Nepagrįsti apribojimai santuoką sudariusiems asmenims.

Asociacijos nuomone, viena pagrindinių problemų yra įstatyme numatytų apribojimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę taikymas tais atvejais, kai ūkininkas ketina įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, tačiau šio ūkininko sutuoktinis neužsiima jokia ūkine veikla (pavyzdžiui yra mokytojas ar gydytojas).

Žemės įsigijimo įstatymo 2 str. 1 d. numato, kad teisę įsigyti ž. ū. paskirties žemę turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu asmeniu laikomas ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką) ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą.

Prieš sudarant žemės įsigijimo sandorį, atitiktį aukščiau nurodytiems reikalavimams patvirtina atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos padalinys, išduodantis leidimą sudaryti sandorį. Reikalavimai nėra taikomi ir leidimas nėra reikalingas tais atvejais, kai sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme.

Iš esmės reguliavimas atitinka Žemės įsigijimo įstatymo ir bendruosius žemės ūkio politikos tikslus. Tačiau praktinis šios nuostatos taikymas yra sudėtingas ir sukelia kliūčių įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ūkininkams, kurie yra sudarę santuoką su asmeniu:

  1. kuris nevykdo žemės ūkio veiklos, nedeklaruoja pasėlių ir kitaip neatitinka Žemės įsigijimo įstatymo 2 str. 1 d. reikalavimų;
  2. kuriam priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje yra 10 ha, ar sudarius sandorį viršytų 10 ha;
  3. prieš sandorio sudarymą ūkininkui ir jo sutuoktiniui sudarant vedybų sutartį, kurioje būtų nurodyta, kad turtas įgytas gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
  4. prieš sandorio sudarymą ūkininkui ir sutuoktiniui išsituokus (nutraukus santuoką).
  5. 3.Dėl žemės dovanojimo artimiems giminaičiams.
  6. 4.Nevienodos konkurencinės sąlygos skirtingų žemės ūkio šakų ūkiams.
  7. 5.Dėl leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę išdavimo tvarkos.

Atkreipiame dėmesį, kad jei ūkininkas yra susituokęs, tokiu atveju jo įgyjamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo atžvilgiu yra taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) nuostatos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą. LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nurodoma, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Tai reiškia, kad notaras, nustatęs, kad ūkininkas ketina įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ir toks ūkininkas yra sudaręs santuoką, visais atvejais (jei nėra sudaryta vedybų sutartis tarp sutuoktinių), sutartyje privalo nurodyti, kad toks turtas yra įsigijimas bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise.

Tačiau pagal įstatymą ūkininko sutuoktinis kaip ir neturi teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (žr. įstatymo 2 str. 1 d.) (jei žemės ūkio paskirties žemės plotas sudarius sandorį viršytų 10 ha). Taigi formaliai notaras turi teisę netvirtinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio, nes žemės sklypą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytų ir sutuoktinis, t.y. asmuo, kuris pagal Žemės įsigijimo įstatymą neturi teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.

Asociacijos vertinimu, tokių situacijų gali būti išvengiama tik dviem sprendimais:

Asociacijos vertinimu, minėtas teisinis reguliavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 2 d. įtvirtintą nediskriminavimo principą, nes aukščiau paminėti ūkininkai yra diskriminuojami dėl jų socialinės padėties (t.y., santuokos).

Atsižvelgiant į tai, Žemės įsigijimo įstatyme turi būti nurodyta, kad teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turi ir asmens, kuris atitinka Žemės įsigijimo įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. nurodytus reikalavimus, sutuoktinis.

Žemės įsigijimo įstatymo 2 str. 1 d. 3 p., turėtų būti papildytas taip, kaip nurodoma lyginamojoje lentelėje žemiau:

Galiojanti Žemės įsigijimo įstatymo redakcija

Siūloma Žemės įsigijimo įstatymo redakcija

2 straipsnis. Teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turintys asmenys

1. Teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turi:

1) fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu asmeniu laikomasne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metųiki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką)ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęsfizinis asmuo,kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Šio punkto nuostatos netaikomos jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, gavusiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) padalinio pagal žemės buvimo vietą leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę;

2) juridinis asmuo ar kita organizacija (toliau – juridinis asmuo), ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metųiki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs, jeigu jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir jeigu jo ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žemės ūkio ministerija) nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas.

2. Asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka įsigiję žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytas išimtis, privalo ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo (išskyrus atvejus, kai minėtam terminui nesuėjus žemės sklypas perleidžiamas tretiesiems asmenims) užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustato Žemės ūkio ministerija. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu per kiekvienus metus įvykdytos veiklos apimtys yra ne mažesnės už Žemės ūkio ministerijos patvirtintas minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės, padaugintas iš įsigyjamo žemės ploto hektarais.

3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą leidimą. Leidimas išduodamas arba pateikiamas motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo jį išduoti gavimo Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje pagal žemės buvimo vietą.

4.Leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas, jeigu asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimusir įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

5. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, kai įsigyjami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kai Žemės įstatymo nustatyta tvarka pirmumo teise perkami žemės sklypai, priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kai pagal šį įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės plotai arba kai privatizuojama naudojama asmeninio ūkio žemė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) nustatyta tvarka, arba kai įsigyjamas žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemę numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, arba kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį. Perduotą kredito įstaigai žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės sklypo įsigijimo.

2 straipsnis. Teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turintys asmenys

1. Teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turi:

1) fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu asmeniu laikomasne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metųiki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką)ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęsfizinis asmuo,kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Šio punkto nuostatos netaikomos jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, gavusiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) padalinio pagal žemės buvimo vietą leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę;

2) juridinis asmuo ar kita organizacija (toliau – juridinis asmuo), ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metųiki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs, jeigu jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir jeigu jo ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žemės ūkio ministerija) nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas.

3) šio įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. nurodyto fizinio asmens sutuoktinis, įgyjantis žemės ūkio paskirties žemę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su fiziniu asmeniu.

2. Asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka įsigiję žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytas išimtis, privalo ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo (išskyrus atvejus, kai minėtam terminui nesuėjus žemės sklypas perleidžiamas tretiesiems asmenims) užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustato Žemės ūkio ministerija. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu per kiekvienus metus įvykdytos veiklos apimtys yra ne mažesnės už Žemės ūkio ministerijos patvirtintas minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės, padaugintas iš įsigyjamo žemės ploto hektarais.

3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą leidimą. Leidimas išduodamas arba pateikiamas motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo jį išduoti gavimo Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje pagal žemės buvimo vietą.

4.Leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas, jeigu asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimusir įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

5. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, kai įsigyjami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kai Žemės įstatymo nustatyta tvarka pirmumo teise perkami žemės sklypai, priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kai pagal šį įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės plotai arba kai privatizuojama naudojama asmeninio ūkio žemė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) nustatyta tvarka, arba kai įsigyjamas žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemę numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, arba kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį. Perduotą kredito įstaigai žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės sklypo įsigijimo.

2. Nepagrįsti apribojimai kredito įstaigoms, apsunkinantys žemės ūkio veiklos finansavimo sąlygas.

Asociacija nori atkreipti dėmesį, kad Žemės įsigijimo įstatymo 3 str. 2 d. nustatytas maksimalus įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas, kurį turi teisę nuosavybės teise įsigyti asmuo ar susiję asmenys yra be kita ko taikomas ir kredito įstaigoms. Žemės įsigijimo įstatymo 3 str. 2 d. kredito įstaigoms sukelia sunkumų ūkininkams, siekiantiems gauti finansavimą ūkinei veiklai.

Asociacija pabrėžia, kad kredito įtaigoms taikomas apribojimas itin apsunkina ūkininkų galimybes gauti paskolas, kurioms užtikrinti yra įkeičiamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Dėl riboto galimo įsigyti maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto kredito įstaigoms išauga su išduodama paskola susijusi rizika, todėl kreditas gali būti išduodamas suteikiamas griežtesnėmis sąlygomis. Taigi Žemės įsigijimo įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas trukdo ūkininkams palankiomis sąlygomis gauti finansavimą, reikalingą investicijoms atlikti, naujiems žemės ūkio paskirties žemės sklypams įsigyti, papildyti trūkstamas apyvartines lėšas ir pan.

Pažymėtina, kad galimybė įkeisti žemės ūkio paskirties žemę yra itin svarbi ūkininkams, nes žemės sklypai yra pagrindinis, o kartais ir vienintelis turtas, kurį įkeisdami ūkininkai gali gauti finansavimą, reikalingą ūkinės veiklos vykdymui.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, asociacija siūlo netaikyti didžiausio įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto apribojimų kredito įstaigoms, kurios finansuoja žemės ūkio veiklą.

Asociacija siūlo papildyti Žemės įsigijimo įstatymo 3 str. nauja 8 dalimi, kaip nurodoma lyginamojoje lentelėje žemiau:

Galiojanti Žemės įsigijimo įstatymo redakcija

Siūloma Žemės įsigijimo įstatymo redakcija

3 straipsnis. Didžiausias įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotas

1. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha.

2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sąlyginiam gyvuliui, skaičiaus (1 sąlyginis gyvulys / 1ha).Jeigu asmens sąlyginių gyvulių skaičius sumažėja per paskutiniuosius 3 metus (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė įgyja teisę išpirkti viršijant 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius.

3. Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai)ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai).

4. Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentų akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.

5. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti žemės ūkio paskirties žemės juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

6. Nustatant, ar šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų asmenų bendras įsigytas (priklausantis) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija šiame straipsnyje nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių, bendru įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotu laikoma juridinio asmens nuosavybės teise valdomo žemės ploto dalis, proporcinga susijusio asmens (asmens (asmenų), įsteigusio (įsteigusių) kelis juridinius asmenis) šiame juridiniame asmenyje tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų akcijų (teisių, pajų) daliai.

7. Asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, iki žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys didžiausio žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis. Jeigu sudaromas žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandoris atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 17 straipsnyje apibrėžtus požymius, pirkėjas žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje nurodo lėšų, už kurias įsigyjamas žemės sklypas, įsigijimo šaltinius. Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijos formą, pildymo ir pateikimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija. Asmuo, įsigyjantis žemės ūkio paskirties žemę, atsako už žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį teismo sprendimu iš žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto žemės ūkio paskirties žemės ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė.

3 straipsnis. Didžiausias įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotas

1. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha.

2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sąlyginiam gyvuliui, skaičiaus (1 sąlyginis gyvulys / 1ha). Jeigu asmens sąlyginių gyvulių skaičius sumažėja per paskutiniuosius 3 metus (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė įgyja teisę išpirkti viršijant 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius.

3. Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai)ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai).

4. Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentų akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.

5. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti žemės ūkio paskirties žemės juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

6. Nustatant, ar šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų asmenų bendras įsigytas (priklausantis) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija šiame straipsnyje nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių, bendru įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotu laikoma juridinio asmens nuosavybės teise valdomo žemės ploto dalis, proporcinga susijusio asmens (asmens (asmenų), įsteigusio (įsteigusių) kelis juridinius asmenis) šiame juridiniame asmenyje tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų akcijų (teisių, pajų) daliai.

7. Asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, iki žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys didžiausio žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis. Jeigu sudaromas žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandoris atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 17 straipsnyje apibrėžtus požymius, pirkėjas žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje nurodo lėšų, už kurias įsigyjamas žemės sklypas, įsigijimo šaltinius. Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijos formą, pildymo ir pateikimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija. Asmuo, įsigyjantis žemės ūkio paskirties žemę, atsako už žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį teismo sprendimu iš žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto žemės ūkio paskirties žemės ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė.

8. Šio straipsnio 1 – 7 dalys nėra taikomos kredito įstaigoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, ir kurios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso tvarka nuosavybės teise perima žemės ūkio paskirties žemės sklypus veikdamos kaip išieškotojai*.

*-Asociacijos narių nuomone, kredito įstaigoms, išieškojimo proceso metu perėmusioms žemės ūkio paskirties žemės sklypus, turėtų būti nustatytas protingas terminas, per kurį jos šiuos sklypus privalėtų parduoti ar kitaip perliesti asmenims, kurie pagal Žemės įsigijimo įstatymą gali įgyti žemės ūkio paskirties žemę.

Pritariame Žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies pakeitimui, kuris numatytų, kad šio įstatymo nustatyti reikalavimai netaikomi ir leidimas neprivalomas, kai žemės ūkio paskirties žemė dovanojama Civilinio Kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys) taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams.

Asociacija pažymi, kad Žemės įsigijimo įstatymo 3 str. 2 d. nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygybės principui.

Žemės įsigijimo įstatymo 3 str. 2 d. numatyta, kad maksimalios įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto reikalavimas (500 ha) nėra taikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sąlyginiam gyvuliui, skaičiaus (1 sąlyginis gyvulys / 1ha).

Taigi Žemės įsigijimo įstatymo 3 str. 2 d. iš visų žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų, neaiškiais pagrindais išskiria gyvulininkyste užsiimančius asmenis jiems suteikiant išimtine teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės plotus viršijant maksimalų žemės ūkio paskirties žemės 500 ha plotą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. gruodžio 6 d. nutarime yra konstatavęs, kad „konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skirta teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas“.

Asociacijos nuomone, gyvulininkyste užsiimančių asmenų išskyrimas iš kitų žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų nėra objektyviai pateisinamas jokiais kriterijais, todėl toks reguliavimas galimai prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės principui (Konstitucijos 29 str.).

Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo suformuotą lygiateisiškumo doktriną, Žemės įsigijimo įstatymo 3 str. 2 d. diskriminacinis reguliavimas turėtų būti tikslinamas nurodant, kad maksimalios įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto reikalavimas (500 ha) taikomas visiems žemės ūkiu užsiimantiems subjektams, nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio.

Asociacija mano, kad dabartinė tvarka, kai leidimus išduoda Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra pakankamai gera ir šios tvarkos keisti nereikėtų. Viešoje erdvėje vis pasirodo pranešimų apie iniciatyvas pakeisti dabartinę tvarką ir leidimų išdavimo teisę perduoti savivaldybių administracijų sudarytoms komisijoms. Manome, kad toks pakeitimas žymiai padidintų biurokratinę naštą, pailgintų ir taip netrumpas procedūras ir labai abejojame tokių komisijų objektyvumu ir nešališkumu.

Pagarbiai,

Pirmininkas Aušrys Macijauskas

Ūkininkams informacija

Už pieninę karvę – 77 Eur susietosios paramos

Kaip jau skelbta, 2015 m. bus pradedamos mokėti susietosios paramos išmokos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pasirašė ir 2015-2020 metų susietosios paramos už pienines karves administravimo taisykles. Susietoji parama už pienines karves bus mokama iš ES biudžeto lėšų, siekiant palaikyti pieno gamintojų pajamas ir užtikrinti dabartinį gamybos lygį.

Orientaciniai paramos dydžiai 2015 m. siekia 77,01 Eur, 2016 m. – 81,54 Eur, 2017 m. – 86,07 Eur, 2018 m. – 90,67 Eur, 2019 m. – 95,27 Eur, 2020 m. – 95,27 Eur už pieninę karvę. Tikslus paramos dydis nustatomas ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.atskiru žemės ūkio ministro įsakymu, nustačius tikslų paramos gavėjų skaičių.

2015 metų parama valdos valdytojams bus mokama nuo 2015 m. gruodžio 1 d. ir turi būti išmokėta ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 30 d.

2015 m. paramą gaus tie valdų valdytojai, kurie 2014 m. balandžio 1 d.– 2015 m. kovo 31 d. laikotarpiu laikys pienines karves ir tuo pačiu laikotarpiu parduos ne mažiau kaip 500 kg pieno iš vienos karvės. Norint gauti susietąją paramą už pienines karves, tai būtina pažymėti paraiškoje, 2015 m. deklaruojant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

Parama neskiriama valdos valdytojams: kurie patys arba jų sutuoktiniai yra patvirtinti paramos gavėjais pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“; pavėlavusiems iki einamųjų metų gegužės 14 d. pateikti tiesioginių pardavimų pieno gamybos ir realizavimo metines deklaracijas; kurių vidutinis rinkai patiektas pieno kiekis iš vienos pieninės karvės praėjusių metų balandžio 1d.– einamųjų metų kovo 31 d. buvo mažesnis kaip 500 kg.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Joomla templates by a4joomla